monacitas

monactas (vok. Monazit < gr. monazō – esu vienišas), fosfatų klasės mineralas (Ce,La,Nd,Th)[PO₄]. Dažnai turi itrio, torio, cirkonio priemaišų. Kristalai monoklininės singonijos, lentelių, rečiau piramidžių arba prizmių formos. Dažniausiai randami pavieniai kristalai. Rudas, gelsvai rudas, kartais raudonas. Blizgesys stiklo, riebus. Kietumas 5–5,5. Tankis 4900–5500 kg/m³. Monacitas su torio priemaiša – radioaktyvus.

Randamas magminėse (granituose) ir hidroterminėse-pneumatolitinėse (pegmatituose, skarnose, greizenuose, kvarco gyslose) uolienose. Atsparus dūlėjimui, todėl kaupiasi sąnašynuose. Iš monacito gaunami retieji žemės elementai, naudojami įvairiems lydiniams gaminti, elektrotechnikos, stiklo, chemijos pramonėje.

Didžiausi telkiniai yra Australijoje, Brazilijoje (Minas Geraiso provincijoje), Indijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Madagaskare, Pietų Afrikos Respublikoje.

Lietuvoje monacitas, kaip akcesorinis mineralas, randamas kristalinio pamato uolienose, rieduliuose, pavieniai mineralai pasitaiko įvairių geologinių sistemų terigeninėse uolienose.

2961