Monako konstitucinė santvarka
Monãko konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Kunigaikščių rūmai (pradėti 1215, daugelį kartų rekonstruoti)
Pagal 1962 konstituciją Monakas – parlamentinė konstitucinė monarchija. Valstybės vadovas – kunigaikštis. Sostas paveldimas. Kunigaikščio valdžia absoliuti – jis turi įstatymų leidžiamąją, vykdomąją, teismų teises, atstovauja valstybei, skiria aukštus pareigūnus. Be kunigaikščio, įstatymus leidžia vienerių rūmų parlamentas – Nacionalinė Taryba (Conseil National), jį sudaro 24 nariai (16 renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais, 8 – pagal proporcinę rinkimų sistemą; visi 5 metams). Kartu su kunigaikščiu vykdomosios valdžios funkcijas vykdo Vyriausybės Taryba, kurią sudaro ministras pirmininkas ir 3 ministrai (2 iš jų – Prancūzijos atstovai). Ministrą pirmininką iš Prancūzijos vyriausybės siūlomų 3 kandidatų (Prancūzijos piliečių) 3 metams skiria kunigaikštis. Kunigaikščiui padeda patariamosios institucijos – Karūnos taryba (konsultuoja tarptautinių sutarčių, parlamento paleidimo, amnestijos ir malonės klausimais), Valstybės taryba (teikia įstatymų projektų išvadas).
Savivalda
Piliečiai renka Bendruomenės tarybą (sudaro 15 narių ir meras), kuri rūpinasi vietos reikalais.
Teismų sistema
Veikia taikos, pirmosios instancijos teismai, Baudžiamasis teismas ir Aukščiausiasis Teismas (sudaro 5 vyriausieji nariai ir 2 pavaduojantys teisėjai; atlieka ir konstitucinio teismo funkcijas). Teisėjus Nacionalinės Tarybos teikimu skiria kunigaikštis.
Nacionalinė šventė
Nacionalinė šventė – lapkričio 19 – Nacionalinė diena (Šventojo Rainero šventė, švenčiama nuo 1857).
2271