monárchija (gr. monarchia – vienvaldystė), valstybės valdymo forma, kai aukščiausioji valdžia (realiai ar formaliai) priklauso vienam asmeniui – monarchui, kuris valdo iki gyvos galvos arba iki atsisako sosto.
Valdžios įgijimas
Monarchijoje valdžia dažniausiai paveldima (sostą dažniausiai paveldi vyriausiasis monarcho vaikas, brolis ar sesuo), kai kuriose šalyse (pvz., Jordanijoje) monarchas savo įpėdinį renkasi pats, kartais monarchas renkamas (pvz., Vatikane popiežių renka Kardinolų kolegija, Malaizijos karalių renka Sultonų Susirinkimas, 16–18 amžiuje Abiejų Tautų Respublikoje karaliai t. p. buvo renkami). Autokratiją, diktatūrą t. p. galima vadinti monarchija. Dviejų asmenų valdoma valstybė vadinama diarchija (senovės Graikijos miestas‑valstybė Sparta, 21 amžiaus pradžioje – Andora). Valstybė, kurią valdo religinis vadovas, kartais vadinama teokratija (Omanas, Kataras).
Monarchijų skirstymas
Skiriama ankstyvoji, luominė (luominė monarchija), despotinė, karinė, absoliutinė ir konstitucinė monarchija. Absoliutinėje monarchijoje monarchas valdo visiškai nekontroliuojamas. Absoliutus monarchas savo rankose yra sutelkęs ir įstatymų leidžiamąją, ir vykdomąją, ir teisminę valdžią. Jis nėra niekam atsakingas, savo nuožiūra sudaro valstybės valdymo institucijas, nustato jos politikos turinį. Absoliutinės monarchijos yra Kataras, Omanas, Saudo Arabija, Svazilandas. Paskutinė absoliutinė monarchija Vakarų Europoje buvo Danija, konstitucinę santvarką pasirinkusi 1849. Absoliutinės monarchijos klasikiniu pavyzdžiu laikoma Liudviko XIV valdyta Prancūzija (1643–1715), kurią jis valdė iš Dievo malonės. Absoliutinėje monarchijoje valdžia dažnai kildinama iš Dievo (monarchai buvo laikomi Dievo vietininkais Žemėje).
Konstitucinė monarchija gali būti dualistinė ir parlamentinė. Dualistinėje monarchijoje įstatymų vykdomąją valdžią įgyvendina monarchas ir vyriausybė, įstatymų leidžiamąją – parlamentas, monarchas gali paleisti parlamentą ir skirti sau pavaldžią vyriausybę. Dualistinės monarchijos yra Jordanija, Kuveitas, Marokas. Parlamentinės monarchijos valdyme monarchas dalyvauja ribotai, vyriausybę formuoja demokratiškai išrinktas parlamentas (Didžioji Britanija). Konstitucinė monarchija ėmė formuotis 17 amžiaus pradžioje ir būdinga kai kurioms Vakarų Europos valstybėms: Belgijai, Danijai, Didžiajai Britanijai, Ispanijai, Lichtenšteinui, Liuksemburgui, Monakui, Norvegijai, Nyderlandams, Švedijai. 2008 Nepalas panaikino monarchiją ir tapo respublika.
Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II karūna (1953)
2022 pasaulyje buvo 43 monarchijos, iš kurių 15 valstybių vadovu oficialiai laikomas Didžiosios Britanijos karalius Karolis III. Lentelėje pateikiamos 2022 egzistavusios monarchijos.
absoliutinė monarchija
1