monètiniai lydinia, ikimonetiniai pinigai, valstybės ar privačių asmenų liejami paprastai iš tauriųjų metalų. Pradėti naudoti plečiantis prekių mainams. Žinomi nuo 6 a. prieš Kristų (Olbijos bronziniai delfino formos lydiniai). Senovės Romoje 5 a. prieš Kristų naudoti vadinamieji aes rude – 200–400 gramų sveriantys netaisyklingos formos bronzos gabalai. Nuo 4 a. prieš Kristų juos pakeitę keturkampiai bronzos gabalai aes signatum buvo naudojami iki 3 a. prieš Kristų pradžios. Jų masė – 1–1,85 kilogramo, paviršiuje vaizduojami įvairūs gyvūnai. Vietoj šių nepatogių monetinių lydinių 3 a. prieš Kristų imtos lieti apskritos monetos aes grave (masė 270–280 gramų) apyvartoje buvo iki 3 a. prieš Kristų vidurio. 9–10 a. Moravijoje, Slovakijos vakaruose ir pietuose vidaus prekybai naudotos geležinės kirvio formos Moravijos grivinos (masė 8–700 gramų). Latvijoje 13 a. naudoti, manoma, vietiniai pusapvalės lazdelės formos lydiniai su įspaustomis rozetėmis. Senovės Rusioje 12–13 a. naudoti pusapvalės lazdelės formos lydiniai – Naugardo grivinos (masė 190–200 gramų), 13 a. pabaigoje–15 a. pirmoje pusėje – trikampio pjūvio rubliai (masė apie 200 gramų) ir jų pusės – poltinos (masė apie 95 gramai). 11–13 a. naudotos rombo formos Kijevo grivinos (masė apie 160 gramų), 12 a. antroje pusėje – Černigovo grivinos, 14 a. – Volgos totorių luoto pavidalo grivinos (masė 189–217 gramų). 14 a. Šiaurės Vokietijoje buvo naudojami įvairios masės paplotėlio formos sidabriniai lydiniai. Monetiniai lydiniai buvo naudojami taip pat Azijoje ir Afrikoje 5 a. prieš Kristų–20 a. po Kristaus pradžioje. Kinijoje lieti jau nuo 5 a. prieš Kristų, vėliau lieti 0,1–50 taelių (1 taelis – apie 37,5 gramo) sveriantys monetiniai lydiniai. Jie galiojo taip pat Tailande ir Birmoje. Lydinius leisdavo įvairios kredito įstaigos, juose žymėta valdančioji dinastija, suteikiama metalo grynumo garantija. Kinijos apyvartoje buvo ir auksinių monetinių lydinių. 16 a. pradžioje–19 a. pabaigoje Pietų Vietname, vėliau Laose, Kambodžoje, Tailande ir Birmoje buvo liejami bronziniai monetiniai lydiniai, vadinamieji tigro liežuviai (masė 60–120 gramų), taip vadinami dėl būdingo ornamento. Konge 19 a.–20 a. viduryje dar naudoti bronziniai X raidės pavidalo lydiniai (vadinamieji handa), jų masė apie 1 kilogramas (aptinkama ir apie 0,5–2,6 kilogramo masės). Įvedus monetas monetinių lydinių apyvarta paprastai ribojama arba uždraudžiama (Čekijos karaliaus Vaclovo II piniginė reforma 1300).
LIETUVOJE iki lietuviškų monetinių lydinių atsiradimo naudotos svetimų kraštų monetos ir skandinaviški archajiniai sidabro lydiniai. Pagal gamybos techniką jie skirstomi į kaltus ir lietus, pagal formą – į pogrupius. Iš kaltinių Lietuvoje rasta įvijinių apyrankių, žiedinių keturkampio pjūvio, juostinių keturkampio pjūvio lydinių. Kaltiniai lydiniai į Lietuvą pateko per Latviją ir Baltijos jūrą. Be mokėjimo funkcijų, jie buvo naudojami ir kaip papuošalai. Kaip mokėjimo priemonę juos išstūmė lietieji lydiniai. Įvijinės apyrankės formos lydiniai (masė apie 100 gramų) datuojami 10 amžiumi, žiediniai keturkampio pjūvio lydiniai (masė apie 100 gramų) datuojami 11 amžiumi, juostiniai keturkampio pjūvio monetiniai lydiniai (masė 105 gramai) datuojami 12 a. pirma puse.
Lietuvoje apyvartoje buvę lieti sidabro lydiniai skirstomi į: nenusistovėjusios masės ir netaisyklingos lazdelės formos archajinius lydinius (10 a. pabaiga–12 a. pirma pusė); lietuviškus pusapvalės lazdelės formos lydinius (12 a. antra pusė–14 a. antra pusė); lietuviškus trikampio pjūvio lydinius, kurie buvo vadinami rubliais ir poltinomis (14 a. antra pusė–15 a. vidurys); Naugardo lazdelės formos grivinas (12–13 a.); Naugardo trikampio pjūvio lydinius, kurie buvo vadinami rubliais ir poltinomis (13 a. pabaiga–15 a. pirma pusė); Kijevo rombo formos lydinius, kurie buvo vadinami grivinomis (11–13 a.). 12 a. antroje pusėje Lietuvos pinigų apyvartoje įsivyravo vietiniai sidabro lydiniai.
Rastas 1 archajinis lydinys (masė 105,14 gramo), lietuviškų pusapvalės lazdelės formos lydinių rasta 43 vietose (Lietuvoje – 25, Latvijoje – 5, Baltarusijoje – 4, Rusijoje be Kaliningrado srities – 2, Kaliningrado srityje – 5, Ukrainoje – 1, Lenkijoje – 1), daugiau kaip 800 lydinių. Lietuvoje jų daugiausia rasta Rytų ir Vidurio Lietuvoje, netoli to meto ūkinių ir administracinių centrų (Ribiškių lobis, Trinapolio lobis). Vienas svarbiausių jų liejimo centrų galėjo būti Vilnius. Lietuviški pusapvalės lazdelės formos lydiniai randami kartu su Naugardo ir Kijevo grivinomis ir sidabro papuošalais. Manoma, kad šie lydiniai apyvartoje buvo 12 a. antroje pusėje–14 a. pradžioje (masė 100–110 gramų). Spėjama, kad masės pagrindas buvo pusė skandinaviškos markės (204 gramai), praba 852–955. Šių lydinių liejimas priklausė nuo turimos sidabro žaliavos ir tvirtos vietos kunigaikščių valdžios, lydiniai buvo stambi atsiskaitymo ir turto kaupimo priemonė. Manoma, norint nustatyti sidabro kokybę, juose buvo daromos įkartos (nuo 1 iki 18), pasak kitų tyrinėtojų, taip (išimant sidabrą) buvo reguliuojama lydinių masė. 14 a. antroje pusėje pusapvalės lazdelės formos lydinius pakeitė trikampio pjūvio lydiniai. Jų randama tik Lietuvos teritorijoje. Aštuoniose radavietėse rasti 38 lydiniai (5 sveiki ir 33 pusės, masė 170–185 gramai, praba 974–989) apyvartoje buvo iki 15 a. pabaigos kartu su ankstyvosiomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetomis ir Prahos grašiais. To meto istoriniuose šaltiniuose šie lydiniai buvo vadinami rubliais, pusė lydinio – poltina. Manoma, iš dalies šių lydinių kaldintos pirmosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetos.
Be sidabrinių, naudoti lietuviški pusapvalės lazdelės formos auksiniai ir elektrono (aukso ir sidabro lydinio) monetiniai lydiniai. Žinomas 1 auksinis lydinys (masė 28,61 gramo), rastas Lietuvoje, ir 1 minimas 1522 istoriniame šaltinyje. Elektrono lydinys rastas Lietuvoje (masė 106 gramai). Tokie lydiniai į apyvartą buvo leidžiami retkarčiais.
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje naudoti ir Naugardo pusapvalės lazdelės ir trikampio pjūvio formos lydiniai, Kijevo grivinos. Lietuvoje lobyje rasti 9 pusapvalės lazdelės formos Naugardo lydiniai (masė 190–200 gramų) apyvartoje buvo 12–13 amžiuje. Dviejuose lobiuose rasti 8 Naugardo trikampio pjūvio lydiniai (masė 190–200 gramų, praba – apie 960) apyvartoje buvo 13 a. pabaigoje–15 a. pirmoje pusėje. Dviejuose lobiuose rasta 20 Kijevo grivinų (vidutinė masė apie 160 gramų), kurios apyvartoje buvo 11–13 amžiuje. Latvijoje randami kontrasignuoti lietuviški pusapvalės lazdelės formos lydiniai. Manoma, tai darė Livonijos ordino magistrai. Pagal radimo vietą jie laikomi latviškais.
Lydiniai greičiausiai buvo liejami vienkartinėse molinėse formose pagal vaško modelį. Monetinių lydinių liejimą, manoma, kontroliavo diduomenė – tik ji galėjo sukaupti daug sidabro. Sidabro žaliavai naudota monetos, papuošalai, kiti sidabriniai daiktai. Po 1495 monetinius lydinius pakeitė monetos; sąvokos rublis, grivina tapo skaičiuotinėmis.
L: P. Karazija 1930 m. Vilniaus lobis. Lobio aprašymas Vilnius 1932; Z. Duksa Pinigai ir jų apyvarta / Lietuvių materialinė kultūra IX–XIII amžiuje Vilnius 1981; E. Ivanauskas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės lydiniai ir monetos nuo 1387 iki 1495 metų Vilnius 1994.
2877