mongolai

tautiniais drabužiais pasipuošę mongolai vaikšto ant užšalusio Chuvsgulio ežero (Mongolija, 2018)

mongòlai, Azijos tautų grupė. Gyvena Mongolijoje (apie 3,2 mln. žmonių), Kinijoje (apie 6 mln. žmonių, 2015, daugiausia Vidurio Mongolijos, Sindziango Uigūrų autonominiuose rajonuose, Gansu ir Činghai provincijose), Rusijoje, Pietų Korėjoje, Kirgizijoje ir kitur. Iš viso pasaulyje yra apie 10 mln. mongolų. Kaba mongolų kalbomis. Dauguma tikinčiųjų – budistai lamaistai, dalis šamanistai.

Gyvensena

Tradicinis verslas – klajoklinė gyvulinininkystė (arkliai, galvijai, jakai, avys, kupranugariai). Tradicinis būstas – jurta, dalijama į šiaurinę (svečių), vakarinę (vyrų) ir rytinę (moterų) puses. Tradiciniai mongolų drabužiai – apatiniai marškiniai ir kelnės, chalatai su plonu pamušalu (žiemą dar prisegamas kailinis arba vilnonis pamušalas; jo kairysis skvernas užmetamas į dešinę pusę ir užsegamas ties apykakle ir dešiniuoju šonu), plati šilkinė juosta, batai riestais į viršų galais. Kaktą, krūtinę ir kasas moterys puošdavo papuošalais iš sidabro, koralų, brangakmenių, rankas – žiedais ir apyrankėmis. Mongolai dažniausiai valgo mėsos (daugiausia menkai apvirtą arklieną, avieną, jautieną su padažu), miltinius (garuose virtus arba taukuose keptus pyragėlius) patiekalus, su jais makaronų ir daržovių (bulvių, kopūstų, ropių) sriubą, minkštą sūrį, sviestą, geria arbatą su pienu, druska ir su sviestu pakepintais miltais, rūgpienį iš kumelių (kumysas) ir karvių pieno, degtinę iš pieno (archi). Rečiau valgoma žvėrienos, žuvų.

mongolų jurtos

Gausus folkloras – epai apie didvyrius, ilgabalsės dainos, specifinis dainavimas ir instrumentinė muzika, atliekama styginiais bei pučiamaisiais instrumentais. Išliko toteminių ir astralinių mitų apie mongolų genčių protėvius, žvaigždynų ir planetų atsiradimą. Per tautinę šventę Naadam lenktyniaujama žirgais, šaudoma iš lanko, rengiamos imtynės.

Istorija

Mongolų protėviais laikomi senovės Kinijos istoriniuose šaltiniuose minimi Centrinės Azijos autochtonai – dunchu, sianbi, chi ir šivejų gentys. Mongolai minimi 7–10 amžiaus Kinijos metraščiuose, 10 amžiuje mongolai priklausė giminingų kidanių valstybei. 13 amžiuje Čingischano suvienytos chi ir šivej, kipčiakų, turkmėnų ir uigūrų gentys tapo mongolų etninės grupės užuomazga. 15 amžiuje nuo mongolų atskilo vakarų mongolai – oiratai. 16 amžiuje rytų mongolai suskilo į šiaurės (chalchus) ir pietų (čacharus, uzumčinus, charčinus, tumetus ir ordosus) mongolus.

17 amžiuje susidarė Oiratų chanatas (1758 prijungtas prie Kinijos); dalis oiratų persikėlė į Rusijos imperija, kur iš jų susidarė kalmukai. 17 amžiuje Rusijai prisijungus Rytų Sibirą, iš dalies jos valdžion patekusių šiaurės mongolų 19–20 amžiuje susidarė buriatai. 20 amžiaus pradžioje susiklostė du mongolų tautos konsolidacijos centrai: šiaurės – 1911–1915 autonomiją (1921 nepriklausomybę) išsikovojusioje Išorinėje Mongolijoje (etninis branduolys – chalchai) ir pietų – Kinijoje, Vidinėje Mongolijoje (etninis branduolys – čacharai). Vyksta sparti mongolų tautos asimiliacija, nes Kinijos valdžia skatina kinišką Vidinės Mongolijos kolonizaciją.

mongolų raiteliai su ereliais per Kilniojo erelio šventę (2011)

Kinijos mongolai

2840