Mongòlijos Altãjus, kalnai Mongolijoje ir Kinijoje, tarp Altajaus (Rusijoje ir Kazachijoje) ir Gobio Altajaus. Skiria Didžiųjų Ežerų dubumą nuo Džungarijos lygumos. Ilgis (iš šiaurės vakarų į pietryčius) apie 1000 km, didžiausias aukštis 4204 m, kitais duomenimis, 4362 m (Munch Chairchano kalnagūbris).
Mongolijos Altajus susidaręs iš prekambro ir paleozojaus kristalinių uolienų, smarkiai suraukšlėtų per hercininę kalnodarą. Susideda iš kalnagūbrių, kalnų masyvų ir tarpukalnių slėnių. Viršūnės – daugiausia plynaukščių pavidalo, tik aukščiausių kalnų reljefas alpinis. Ledynai (apie 800 km2). Sniego riba 3100–3600 m aukštyje.
Klimatas vidutinių platumų žemyninis; kritulių 200–250 mm per metus.
Pietvakariniuose šlaituose – Irtyšiaus versmės. Žemiausiuose šlaituose ir tarpukalnių įdubose – sausos stepės, pusdykumės, 1500–3000 m aukštyje – žolinės stepės, aukščiau – alpinės pievos; šiauriniuose šlaituose yra maumedynų ir eglynų.
Mongolijos Altajus mažai apgyventas.