Mongòlijos choreogrãfija. Nuo seno šokami liaudies šokiai, kai kurie jų – teatralizuoti (bielge). Liaudies pasakotojų, sakmių atlikėjų (uligerčių) ir dainininkų (dučių) pasirodymus lydėjo pantomimos ir šokio scenos. Savitų žaidybinių šokių atlikėjai imitavo raitelių judesius. 17 a. Centrinėje Azijoje paplitus Tibeto budizmo atmainai lamaizmui, nuo 18 a. šventyklose Tibeto (vėliau ir Mongolijos) lamos rengė pantomimos ir šokio vaidinimus (cam). Nuo 1950 veikia Mongolijos dainų ir šokių ansamblis.
20 a. 5 dešimtmetyje pradėjo klostytis profesionalusis baletas. 1930 Ulan Batore įkurta teatro studija (1931 pertvarkyta į Centrinį Mongolijos teatrą, nuo 1942 Muzikinis dramos teatras). 1963 iš Muzikinio dramos teatro sudaryta operos ir baleto teatro trupė. Joje buvo nemažai Ulan Batoro, Permės ir Taškento choreografijos mokyklų auklėtinių. Statomi užsienio (L. Delibes’o Kopelija, L. Minkaus Don Kichotas, A. Ch. Adamo Žizel), mongolų (S. Gončiksumlos, 1915–91, Gan Chojagas, Sekira, Šventė dalinėje kunigaikštystėje, Draugai, B. Damdinsureno, 1919–92, Legenda apie ežerą, E. Čoidogo, 1926–88, Gėlė tarp piktžolių, Amžinoji draugystė, Choreografinė poema, D. Čuluno, 1928–96) ir rusų kompozitorių (B. Asafjevo Bachčisarajaus fontanas 1956, S. Prokofjevo Romeo ir Džuljeta, Pelenė, P. Čaikovskio Gulbių ežeras, Spragtukas) baletai. Baleto trupes turi kai kurie aimakų teatrai. Žymesni baletmeisteriai: D. Lchasurenas, B. Gurbazaras, D. Baldandoržas, C. Sevžidas, B. Žamjandagva, D. Bech Očiras ir kiti. Baleto menas dėstomas Muzikos ir choreografijos mokykloje Ulan Batore (įkurta 1957).
Mongolijos kultūra
Mongolijos konstitucinė santvarka
Mongolijos partijos ir profsąjungos