Mongòlijos liáudies pártija, 1924–2010 Mongòlijos liáudies revoliùcinė pártija, Mongolijos politinė partija. Seniausia šalyje.
Apie 220 000 narių (2020). Centro komiteto pirmininkas Uchnaagijnas Churelsuchas (nuo 2017; 2021 06 išrinktas Mongolijos prezidentu). Socialistų internacionalo narė (nuo 2003).
Ideologija ir vadovaujamosios institucijos
Ideologija – socialdemokratija (1920–91 – marksizmas leninizmas). Aukščiausioji institucija – suvažiavimas. Jis renka Centro komitetą, šis – pirmininką.
Įkūrimas ir veikla iki 1990
Įkurta 1921 03 Kiachtoje padedant Sovietų Rusijai. Svarbiausi kūrėjai: D. Suche Batoras ir Ch. Čoibalsanas. 1921 05–07 Mongolijos liaudies revoliucinės partijos kariniai daliniai, padedami Sovietų Rusijos, išstūmė baltagvardiečius iš Išorinės Mongolijos (dabartinės Mongolijos teritorijos). 1921–90 valdančioji ir vienintelė partija šalyje; Mongolijos liaudies revoliucinė partija tapo valdančiuoju visuomenės sluoksniu. 1924 partijos politinėje programoje paskelbta apie perėjimą nuo feodalizmo į socializmą aplenkiant kapitalizmą. 1925 įstojo į Komunistų internacionalą, tapo uolia SSKP stalinistinės politikos vykdytoja.
Ch. Čoibalsano, J. Cedenbalo (nuo 1952) vadovaujama Mongolijos liaudies revoliucinė partija pagal Sovietų Sąjungos pavyzdį vykdė politines, socialines ir ekonomines reformas; Mongolijoje buvo sukurta sovietinio tipo ūkio sankloda ir visuomenė, vykdomos masinės represijos (ypač iki 1952). 1985, Sovietų Sąjungoje prasidėjus pertvarkai, Mongolijos liaudies revoliucinė partija t. p. ėmėsi kai kurių reformų (viešumo, naujo praeities vertinimo), 1990 Mongolijoje surengti pirmieji laisvieji rinkimai.
Veikla po 1991
1991, žlugus Sovietų Sąjungai, atsisakė komunistinės ideologijos ir iškėlė tikslą sukurti šalyje rinkos ekonomiką išsaugant stabilumą ir keliant gyventojų pragyvenimo lygį. 1997 politinėje programoje Mongolijos liaudies revoliucinė partija pavadino save demokratine, socialistine partija.
1990–96, 2000–04, 2008–12 ir nuo 2016 valdančioji (laimėjo rinkimus į Didįjį valstybės churalą ir sudarė vyriausybę). 1996–2000 (pirmą kartą nuo 1921), 2004–08 ir 2012–16 buvo opozicijoje. 1997–2005 šalies prezidentas buvo Mongolijos liaudies revoliucinės partijos atstovas Nacagijnas Bagabandi, 2005–09 – Nambarynas Enchbajaras. 2010 partija susigrąžino istorinį pavadinimą – Mongolijos liaudies partija; dalis tam nepritariančių jos narių išstojo iš partijos ir įkūrė naują Mongolijos liaudies revoliucinę partiją, t. p. vieną įtakingiausių šalyje. Per 2020 parlamento rinkimus Mongolijos liaudies partija laimėjo 62 vietas parlamente iš 76.