tradicinė mongolų mokykla kaime
Mongòlijos švietmas
Pirmosios mokyklos – dacanai – buvo įsteigtos 17 amžiaus pradžioje prie budistų vienuolynų. Buvo mokoma tibetiečių kalbos, aukštesnės pakopos mokyklose – budistų filosofijos, teologijos, astrologijos, medicinos. 1912 Urgoje remiant Rusijai įsteigta pirmoji pasaulietinė mokykla mongolų kalba (joje mokėsi 47 mokiniai) ir karinė mokykla, kurioje dirbo Rusijos mokytojai. 1921 liaudies vyriausybė pradėjo kurti valstybinę švietimo sistemą. 1921 priimti pradinės mokyklos, 1927 – vidurinės mokyklos nuostatai. 1922 veikė 12 pradinių ir viena septynmetė mokykla, jose mokėsi 400 mokinių. 1934 neraštingi buvo 55 % gyventojų, mokyklas lankė tik 27 % 8–17 metų mokinių. Privačios mokyklos buvo uždraustos, bet iki 4 dešimtmečio pabaigos veikė vienuolynų mokyklos (1933 jose mokėsi 18 000 mokinių; 13 % mokinių). 1941 vietoj mongolų rašto įvesta kirilika, pradėta kurti švietimo sistema pagal SSRS švietimo modelį. 1955 priimtas privalomo nemokamo pradinio mokslo, 1958 – privalomo nemokamo septynmečio mokslo įstatymas, 1971 įvesta trimetė pradinė mokykla, aštuonmetė mokykla, dešimtmetė vidurinė mokykla. 1964 pradėta kurti profesinio techninio mokymo sistema. 21 amžiaus pirmame dešimtmetyje įvestas devynmetis nemokamas privalomas mokslas. Švietimą tvarko Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija. Mokoma mongolų kalba. Ikimokyklinis ugdymas apima neprivalomus vaikų darželius (3–7 metų vaikams). Bendrojo lavinimo vidurinis mokslas susideda iš penkiametės pradinės (7–12 metų mokiniams), keturmetės žemesnės pakopos (12–16 metų mokiniams), neprivalomos dvimetės pakopos (16–18 metų mokiniams), trimetės žemesnės profesinio rengimo pakopos (15–17 metų) ir dvimetės aukštesnės profesinio rengimo pakopos (16–18 metų mokiniams) vidurinės mokyklos. 2007 buvo 900 bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų, 435 900 mokinių, 40 profesinio mokymo vidurinių mokyklų (27 000). Pagal 1991 aukštojo mokslo įstatymą veikia universitetinės (universitetai, institutai) ir neuniversitetinės (koledžai) aukštosios mokyklos. Yra ir privačių aukštojo mokslo institucijų. Jaunuoliai taip pat vyksta mokytis į Rusijos ir kitų šalių aukštąsias mokyklas. Suaugusiųjų švietimo ir papildomojo ugdymo sistemą sudaro nuotolinio (Mongolijos technikos universitete), tęstinio mokymo ir profesinio mokymo bei ugdymo centrai. 2008 veikė 18 valstybinių aukštųjų mokyklų, jose studijavo 40 000 studentų. Svarbiausia aukštoji mokykla: Mongolijos nacionalinis universitetas (įkurtas 1942 Ulan Batore). Vietoj kai kurių universiteto fakultetų įkurti Pedagogikos (1951), Žemės ūkio (1958), Medicinos (1961) institutai. 1969 prie jo su UNESCO pagalba įkurtas Politechnikos institutas. Nuo 1991 šiems institutams suteiktas universiteto statusas. Mokslo darbus koordinuoja Mongolijos mokslų akademija (įkurta 1961 Ulan Batore). Ulan Batore yra Nacionalinė (įkurta 1921), Nacionalinio universiteto, Mongolijos mokslų akademijos bibliotekos, Centrinis, Religijos, Rūmų, Ulan Batoro muziejai, Mongolijos nacionalinė šiuolaikinio meno galerija (įkurta 1989).
Mongolijos kultūra
2271
Mongolijos konstitucinė santvarka
Mongolijos partijos ir profsąjungos