Mongòlijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Mongolijos BVP struktūra (2005)
Mongolija – silpnai išplėtota agrarinė pramoninė valstybė. Iki 1990 Mongolijos ekonomika buvo centralizuota, priklausoma nuo SSRS. 1992 priėmus naują konstituciją paspartėjo ūkio reformos. Padedant Tarptautiniam valiutos fondui ir Pasaulio bankui, infliacija sumažėjo nuo 268 % (1993) iki apie 10 % (2000). 2006 BVP sudarė 1,54 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 5,85 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 575 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 2100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola 1,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2005).
Pramonė
Pramonės svarbiausia šaka – naudingųjų iškasenų gavyba (sukuria 19,6 % Mongolijos BVP vertės). Svarbiausios naudingosios iškasenos – vario rūda ir auksas. Dar kasama molibdeno, švino, alavo, cinko, volframo, platinos rūdos, fluoritai, fosforitai, taip pat sidabras, anglys (daugiausia rusvosios), klintys, gaunama nafta. Vario ir molibdeno rūdos kasamos daugiausia prie Erdeneto ir Rytų Gobio aimake, švino – Chentijo, Pietų Gobio, alavo – Pietų Gobio, Suchbaataro aimakuose, volframo rūda ir fluoritai – Altajaus kalnų vidurinėje ir rytinėje dalyje, auksas ir fosforitai – Mongolijos šiaurėje, sidabras – Altajaus kalnuose, klintys – Bulgano aimake. Anglys kasamos daugiausia netoli Ulan Batoro ir Darchano (ištekliai 100 mlrd. tonų; 2005). Nuo 1990 gaunama nafta (daugiausia Mongolijos rytuose). Ežeruose išgaunama druska. Naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2006 pagaminta 3,43 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. Visą elektros energiją gamina šiluminės elektrinės (kūrenamos rusvosiomis anglimis).
Ulan Batore išplėtota tekstilės, ypač kašmyro (Mongolijoje pagaminama apie 25 % pasaulio kašmyro produkcijos), odos ir avalynės, kailių, maisto (mėsos, malimo, spirito, gaiviųjų gėrimų) pramonė, kilimų audimas, Darchane – statybinių medžiagų (plytų, cemento, gelžbetonio gaminių), maisto (daugiausia mėsos) pramonė, Erdenete yra vario ir molibdeno kombinatas. Yra stiklo, farmacijos, medienos apdirbimo (Mongolijos šiaurėje) pramonės įmonių. Mongolijos apdirbamosios pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
| anglys, tūkst. tonų | 8 256 |
| nafta, tūkst. barelių | 201 |
| vario rūda, tūkst. tonų* | 127 |
| molibdeno rūda, tonų* | 1 188 |
| geležies rūda, tūkst. tonų* | 109 |
| volframo rūda, tonų* | 78 |
| auksas, tūkst. kilogramų | 24 |
| fluoritas, tūkst. tonų | 367 |
| gipsas, tūkst. tonų | 25 |
| druska, tonų | 1 896 |
*metalo kiekis rūdoje
| varis, tūkst. tonų | 2,5 |
| gelžbetonis, tūkst. kubinių metrų | 4,8 |
| cementas, tūkst. tonų | 111,9 |
| kalkės, tūkst. tonų | 81,2 |
| plytos, mln. vienetų | 14,6 |
| benzinas, tūkst. tonų | 5,2* |
| dyzelinas, tūkst. tonų | 3,0* |
| medicininiai švirkštai, mln. vienetų | 20,9 |
| veltinė avalynė, tūkst. porų | 10,5 |
| trikotažo gaminiai, mln. vienetų | 3,4 |
| antklodės (kupranugarių vilnos), tūkst. vienetų | 33,5 |
| veltinis, tūkst. metrų | 69,1 |
| vilnos, tūkst. tonų | 1,5 |
| kašmyras, tonų | 581,9 |
| medvilniniai siūlai, tonų | 70,0 |
| miltai, tūkst. tonų | 58,3 |
| duona, tūkst. tonų | 22,6 |
| konditerijos gaminiai, tūkst. tonų | 8,3 |
| degtinė, mln. litrų | 8,0 |
| alus, mln. litrų | 8,0 |
| gaivieji gėrimai, mln. litrų | 42,3 |
*2003
Bioprodukcinis ūkis
Apie 80 % Mongolijos teritorijos užima žemės ūkio naudmenos (daugiausia ganyklos); drėkinama 840 kvadratinių kilometrų (2003). Auginama javai (138 900 tonų; 2006), bulvės (109 100 tonų) ir kitos daržovės (70 400 tonų). Bioprodukcinio ūkio svarbiausia šaka – ekstensyvi klajoklinė gyvulininkystė (ypač avininkystė). Veisiama avys, ožkos, galvijai, arkliai, kupranugariai, kiaulės, naminiai paukščiai. Ožkos veisiamos visoje šalyje, avys, arkliai ir galvijai – daugiausia Mongolijos šiaurėje, kupranugariai – Mongolijos pietuose, kiaulės ir naminiai paukščiai – priemiesčių rajonuose. Gyvulininkystę plėtoti trukdo nepalankios klimato sąlygos; dėl sausros gyvulių skaičius sumažėjo nuo 33,6 mln. (1999) iki 23,9 mln. (2002). Mongolijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Žvejyba; 2004 sugauta 305 tonos gėlavandenių žuvų. Kertamas miškas (daugiausia Mongolijos šiaurėje ir vakaruose); 2003 paruošta 576 500 kubinių metrų pjautinės medienos.
| avys | 14 815 |
| ožkos | 15 452 |
| arkliai | 2 115 |
| galvijai | 2 168 |
| kupranugariai | 254 |
| kiaulės | 23* |
| naminiai paukščiai | 142* |
*2005
| jautiena, tūkst. tonų | 48,6 |
| aviena ir ožkiena, tūkst. tonų | 94,8 |
| vilnos, tūkst. tonų | 22,3 |
| kailiai ir odos, mln. vienetų | 6,9 |
| pienas, tūkst. tonų | 335,1 |
| kiaušiniai, mln. vienetų | 21,3 |
Turizmas
Chano Bogdo žiemos rūmai Ulan Batore (1903, dabar muziejus)
2004 Mongoliją aplankė 305 117 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 181 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Kinijos (50 % visų užsienio turistų), Rusijos (18 %), Korėjos Respublikos (9 %), Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos. Svarbiausi turistiniai objektai: Ulan Batoras, senovinis miestas Karakorumas (buvusi Mongolų imperijos sostinė), Gobio dykuma (joje randama dinozaurų fosilijų), Gorchi‑Tereljaus nacionalinis parkas, ežerai; populiarus vandens sportas, žvejyba ir kitos pramogos.
Transportas
Transporto tinklas menkai išplėtotas. 2005 automobilių kelių buvo 45 000 kilometrų, iš jų 1500 kilometrų – su kieta danga. Svarbiausi plentai jungia Ulan Batorą su didžiausiais miestais – Darchanu, Čoibalsanu, Murenu, Cecerlingu, Chobdu, Dalandzadgadu. 2006 geležinkelių buvo 1810 kilometrų. Per Mongoliją eina Transmongolijos geležinkelis (Transsibiro magistralės šaka), jungiantis Ulan Batorą su Pekinu (Kinija) ir Ulan Ude (Rusijos Federacija); į šį geležinkelį kelios šakos eina iš kasybos regionų. Populiari susisiekimo priemonė – arkliai ir kupranugariai. Čingischano tarptautinis oro uostas Ulan Batore. Laivuojama Chubsugulio ežeras, Orchono (175 kilometrai) ir Selengos (270 kilometrų) upės.
Bankai
Centrinis bankas – Mongolijos bankas (įkurtas 1924 kaip Mongolijos ir SSRS akcinė bendrovė, 1954 tapo Mongolijos valstybiniu, 1991 įvedus dviejų lygių bankų sistemą – centriniu banku, būstinė Ulan Batore). 2008 veikė 16 komercinių bankų (iš jų – 2 užsienio kapitalo), 141 nebankinė finansų institucija, 131 taupomasis ir kredito kooperatyvas. Mongolijos nacionalinė valiuta – Mongolijos tugrikas, lygus 100 mungų (mongų), įvestas 1925 pabaigoje vietoj cirkuliavusių įvairių valiutų (Mongolijos dolerio, Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio, SSRS rublio, Didžiosios Britanijos svaro sterlingų), vienintele teisėta mokėjimo priemone tapo 1928. Ulan Batore veikia Mongolijos vertybinių popierių birža (įkurta 1991).
Užsienio prekyba
Mongolijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2005)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2006 eksportuota prekių už 1,53 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota prekių už 1,49 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama auksas (31,1 % viso Mongolijos eksporto; 2005) ir rafinuotas varis (30,6 %), taip pat spalvotieji metalai, kašmyro vilnos, odos, mėsos produktai. Importuojama daugiausia mašinos ir transporto priemonės (31,3 % viso Mongolijos importo; 2005), kuras, chemijos pramonės gaminiai, maisto produktai. Mongolijos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2008 eksportavo į Mongoliją prekių už 7,3 mln. litų, importavo iš Mongolijos – už 0,2 mln. litų.
2271
-Mongolijos pramonė; -Mongolijos žemės ūkis; -turizmas Mongolijoje; -Mongolijos transportas; -Mongolijos bankai; -Mongolijos užsienio prekyba; -Mongolijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Mongolijos konstitucinė santvarka
Mongolijos partijos ir profsąjungos