mongòrai (savivardis mengule), tu, Azijos tauta. Gyvena daugiausia Kinijos Činghai ir Gansu provincijose. 20 a. pabaigoje iš viso buvo 241 000 mongorų. Viena iš 56 Kinijos valdžios oficialiai pripažįstamų etninių grupių. Artimi mongolams. Kaba mongorų kalba (mongolų kalbų grupė). Dauguma tikinčiųjų budistai, stipri mongolų šamanizmo, kinų daoizmo įtaka.
Svarbiausias verslas – drėkinamoji žemdirbystė (miežiai, kviečiai), kiti verslai – daržininkystė, gyvulininkystė (arklys šventas, laikomas tik jojimui), medžioklė, žvejyba.
Mongorų valstybingumo istorija siejama su chanu Tujuhunu, 3 amžiuje įkūrusiu karalystę. 7 amžiuje Tujuhuno karalystė skilo į rytų ir vakarų karalystes, priklausomas nuo Kinijos Tangų dinastijos ir Tibeto karalių. Pasak mongorų šaltinių, mongorų tuomet buvę apie 4 milijonus, bet dalis jų ilgainiui tapo tibetiečiai, kita virto musulmonais ir susiliejo su Centrinės Azijos tautomis, o dauguma, 13 amžiuje jų žemes užkariavus mongolams ir prijungus prie Kinijos, įsiliejo į kinų tautą. 1949 mongorų buvo apie 49 000 žmonių.