Monika Žaltauskaitė Grašienė (Žaltė)

Monika Žaltauskaitė Grašienė

Žaltauskáitė Grašenė (Žatė) Monika 1975 10 27Kaunas, lietuvių tekstilės menininkė. Meno licenciatė (2007). 2000 baigė Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetą (tekstilę). 1999 mokėsi Esmod mokykloje Paryžiuje (audinių dizaino) ir Bergeno meno ir dizaino akademijoje (Kunst- og designhøgskolen i Bergen, KHiB). Nuo 2008 dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės ir medijų katedroje, 2016–23 katedros vedėja; docentė (2017). Parodų kuratorė ir edukatorė, dalyvavo daugelyje tekstilės projektų, kūrybinių dirbtuvių, seminarų (Florencijoje, İzmire, Teherane, Londone, Korke). Dalyvavo steigiant tarptautinę Kauno bienalę, nuo 2013 jos valdybos narė. Nuo 2020 Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Kūryba

Kuria ciklus, instaliacijas, jungia fotografiją ir tekstilę. Kūryba konceptuali, joje modernios technologijos (skaitmeninis žakardinis audimas) derinamos su specifinių tekstilės ypatybių – medžiagos faktūros ir tekstūros – išryškinimu. M. Žaltauskaitė Grašienė – aktyviausia žakardinio audimo atstovė Lietuvoje; meistriškai valdo šią techniką, atskleidžia jos vaizdines galimybes, sukuria šviesos ir šešėlio, trompe lʼoeil įspūdį.

M. Žaltauskaitės Grašienės kūrybai būdinga metafizinis matmuo, dėmesys esminiams būties klausimams, socialinė tematika, moteriškosios tapatybės, santykio su kultūrine, istorine ir mitologine praeitimi paieškos. Menininkė pabrėžia pasaulio slėpiningumo ir nepažinumo aspektą: dengia objektus įvairiais dangalais (skraiste, drabužiu, pakuote, užtiesalu), naudoja tekstilės tekstilėje principą.

Kūrybinio kelio pradžioje nevengė ironijos, gilinosi į tekstilės medžiagiškumą (Pričioska II 2001), domėjosi žmogaus kūnu, fiziologija ir genetiniu kodu (Kartos 2005, Odos paveikslai 2007), atėjimu į pasaulį (Kvėpavimas 2010, Gimimas 2011), vėliau atsigręžė į socialinę aplinką ir joje vyraujančius stereotipus (projektas Absoliuti lygybė 2011, su Brone Neverdauskiene), į istorinę tematiką (tremčiai skirtas projektas Atminties uždanga 2018), sakralumo (diptikas Marija išskrenda iš žemės. Marija parskrenda į žemę 2020) fenomeną. Pasitelkusi drabužio detales, klostes, draperijas menininkė interpretuoja istorines ir mitologines temas, kuria keliasluoksnes prasmes. Svarbesni kūriniai: Portretai (2001), Pikselių kilimas (2013), Kraujo upės tekės (2020), Sakramentas (2020), ciklai Besišypsanti (2016) ir Geros kloties (2019–20).

M. Žaltauskaitė Grašienė. Besišypsanti (poliesteris, skaitmeninis žakardinis audimas, 2016, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)

Parodos

Nuo 1997 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje. Kūryba pristatoma ne tik galerijose, bet ir geležinkelio stotyse, ligoninėse, bažnyčiose. Surengė per 20 individualių parodų: Kaune (2000, 2007, 2010, 2013, 2017, 2018), Vilniuje (2011, 2017, 2020), Tbilisyje (2017), Kiote (2019). Dalyvavo grupinėse parodose: Delyje, (2014), Mančesteryje (2015), Leipcige (2017), Clermontʼe-Ferrandʼe (2019, 2022), Lodzėje (2013, 2022), Grenoblyje (2022), Madride (2022), Bristolyje (2023).

Kūriniai muziejuose

Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, jų yra privačiose kolekcijose.

Apdovanojimai

Rygos tekstilės bienalės Tapatybė sidabro medalis (2018), šiuolaikinės tekstilės meno bienalės Contextile I paminėjimas (Portugalija, 2020), Lietuvos dailininkų sąjungos Aukso mūzos apdovanojimas (2021). 2022 M. Žaltauskaitė Grašienė išrinkta įsimintiniausia Kauno menininke. Menininkės instaliacija Mėnulio jūra išrinkta geriausia ArtVilniusʼ23 instaliacija.

2972

L: Monika Žaltauskaitė Grašienė / sud. O. Žukauskienė Vilnius 2023.