moniliòzė, vaismedžių liga. Sukelia aukšliagrybių (Ascomycetes) klasės, helotiečių (Helotiales) eilės monilinijų (Monilinia) genties grybai. Serga obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, trešnės, abrikosai. Moniliosė pažeidžia žiedus, lapus, šakas, vaisius.
Obelų ir kriaušių moniliozė
Lietuvoje labai paplitusi obelų ir kriaušių moniliozė (rudasis vaisių puvinys), kurią sukelia sodinė monilinija (Monilinia fructigena). Labiausiai pažeidžiami vaisiai. Iš pradžių puvinys nedidelis, vėliau greit plinta ir apima visą vaisių, galiausiai vaisius virsta mumija (kietu raukšlėtu kūnu, kuriame žiemoja ligos sukėlėjo grybiena). Paviršiuje susidaro pilkšvai gelsvos, dulkingos, koncentriškais ratais išsidėsčiusios karputės (konidijakočių ir konidijų telkiniai). Ant peržiemojusių mumijų atsiranda taurelės formos rudų apotecių.
obelų moniliozė
Slyvų ir vyšnių moniliozė
Slyvų ir vyšnių moniliozę sukelia slyvinė monilinija (Monilinia laxa). Pavasarį paruduoja ir džiūsta žiedai, lapai ir ūgliai, pažeisti žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Vasarą pūva uogos, vėliau jos virsta mumijomis. Liga lėtinė ir per kelerius metus gali nudžiovinti visą medį. Lietuvoje vidutiniškai paplitusi. Labiau serga pūkuotosios vyšnios. Saugantis moniliozės išpjaustomi ligoti ūgliai ir šakelės, sunaikinami nukritę lapai, pūvantys vaisiai ir mumijos, vaismedžiai purškiami fungicidais.