monitòringas (angl. monitoring – tikrinimas), stebsena, sistemingas, reguliariai vykdomas gamtos reiškinio, proceso būklės stebėjimas, analizė ir prognozė. Pradėjo formuotis 20 amžiaus antroje pusėje, kai sustiprėjo žmogaus veiklos neigiama įtaka aplinkos būklei, iškilo poreikis stebėti ir analizuoti vykstančius aplinkos pokyčius, rengti aplinkos būklės prognozes ir teikti informaciją valdymo struktūroms ir visuomenei.
Aplinkos ir kiti monitoringai
jūrų biologai, tiriantys stebėjimo parametrus, saugomoje teritorijoje (Turkija)
Aplinkos monitoringo pagrindiniai uždaviniai: nuolat ir sistemingai stebėti gamtinės aplinkos ir jos elementų būklę; sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir antropogeninio poveikio sukeltus pokyčius, gamtinės aplinkos kaitos tendencijas ir galimus padarinius; kaupti, analizuoti ir teikti informaciją valstybės institucijoms ir visuomenei; analizuoti ir įvertinti vykdomų aplinkosaugos priemonių veiksmingumą, užtikrinti aplinkos monitoringo informacijos tarptautinius mainus. Vykdant aplinkos monitoringą svarbus teritorinis aspektas, pagal kurį galima išskirti globalinį, nacionalinį, municipalinį (savivaldybių) ir ūkio subjektų monitoringą. Iš aplinkos monitoringo, kaip sistemingo aplinkos ir jos elementų būklės kaitos ir antropogeninio poveikio stebėjimo, analizės ir prognozės sistemos susiformavusi monitoringo samprata taikoma ir kitoms visuomenės gyvenimo sritims.
Gali būti, pvz., augalų ir gyvūnų populiacijų, technologijų, konkretaus regiono socialinės ir ekonominės raidos, įmonių, įstaigų, organizacijų veiklos, visuomenės sveikatos, švietimo, transporto, darbo rinkos, žmogaus teisių saugos, nusikalstamumo, migracijos, teisės aktų, projektų, kreditų monitoringas.
Monitoringas Lietuvoje
Lietuvoje monitoringo pradžia susijusi su oro temperatūros matavimu Vilniaus meteorologijos stotyje (nuo 1770) ir Nemuno vandens lygio matavimais Smalininkų vandens matavimo stotyje (nuo 1811). Pradėtos kaupti žinios apie kai kurių aplinkos komponentų būklę buvo vėliau susiformavusios monitoringo sistemos pirmoji stadija – stebėjimas. Monitoringo darbus pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą atlieka Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos. Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje numatyta vykdyti taršos šaltinių, pavienių aplinkos komponentų (oro, vandens, dirvožemio, augalijos, gyvūnijos) ir integruoto (ekosistemų ir kraštovaizdžio) monitoringo darbus.
Aplinkos oro monitoringas. Tikslai: vertinti aplinkos oro užterštumo lygį labiausiai urbanizuotose teritorijose, prognozuoti aplinkos oro kokybę; vertinti teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui; vertinti Lietuvos Respublikos teritorijoje į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Lietuvai aktualios šios su oro tarša susijusios ir oro kokybei įtaką darančios problemos: vietinių oro taršos šaltinių (transporto, pramonės ir energetikos objektų, namų ūkių) išmetami teršalai, didėjantis kietojo biokuro vartojimas, Lietuvos oro baseino tarša iš kitų regionų atnešamais teršalais.
Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtą valstybinio aplinkos oro monitoringo Lietuvoje tinklą (2022 duomenimis) sudaro 14 automatizuotų miestų oro kokybės tyrimo stočių, esančių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje Naujojoje Akmenėje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Jonavoje ir Kėdainiuose.
Iš kitų valstybių atnešamą oro taršą, bendrą – foninį – šalies oro baseino užterštumo lygį, jo pokyčius ir juos lemiančius veiksnius leidžia analizuoti foninio oro monitoringo stočių sistema. 2019 veikė 3 kaimo vietovėse toli nuo bet kokių taršos šaltinių įrengtos stotys (Žemaitijos, Aukštaitijos ir Preilos). Čia matuojama teršalų, į Lietuvą intensyviausiai pakliūvančių su tolimosiomis oro pernašomis, koncentracija ore ir atmosferos krituliuose. Preiloje esanti stotis dirba pagal tarptautinę Oro teršalų pernašų konvencijos Tolimųjų pernašų Europoje monitoringo ir įvertinimo programą (angl. European Monitoring and Evaluation Programme, EMEP), Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos programą (angl. The Baltic Marine Environment Protection Commission, HELCOM), Aukštaitijos ir Žemaitijos stotys – pagal Oro teršalų pernašų konvencijos Tarptautinę bendradarbiavimo sąlygiškai natūralių ekosistemų kompleksinio monitoringo srityje programą ICP IM.
Siekiant įgyvendinti Oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (Geteborgo protokolas), NEL direktyvos reikalavimus dėl kuo išsamesnio į aplinkos orą valstybėje išmetamo antropogeninės kilmės teršalų kiekio ir jo pokyčių vertinimo, sudaryti sąlygas tinkamai reguliuoti į aplinkos orą patenkančių teršalų kiekį, Programoje keliamas uždavinys nacionaliniu mastu toliau išsamiai stebėti ir vertinti į aplinkos orą išmetamų Oro teršalų pernašų konvencija ir jos protokolais bei NEL direktyva reguliuojamų antropogeninės kilmės oro teršalų kiekį ir jo pokyčius visuose Lietuvos ūkio sektoriuose.
Upių, ežerų ir tvenkinių monitoringas. Vandens monitoringas – sistemingas paviršinių vandens telkinių būklės, savaiminių pokyčių ir antropogeninio poveikio stebėjimas ir vertinimas. Paviršinių vandens telkinių vandens būklė yra vertinama pagal fizikinius–cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus. Dažnai fizikinių ir cheminių kokybės elementų rodiklių pakitimai iššaukia biologinių kokybės elementų rodiklių pakitimus, lemiančius ne tik gyvųjų organizmų įvairovės pokyčius, bet visos biotos žūtį. Paviršinių vandens telkinių biologinių kokybės elementų monitoringo uždaviniai aprėpia tam tikras floros ir faunos grupes, indikatorines rūšis arba bendrijas. Fitoplanktonas, makrozoobentosas (dugno bestuburiai), žuvys (ichtiofauna), makrofitai (aukštesnieji vandens augalai) yra naudojami kaip biologiniai indikatoriai. Vieno ar kito biologinio kokybės elemento rodiklio rūšinė sudėtis ir gausa puikiai atspindi vandens gyvenamosios aplinkos sąlygas.
Gyvosios gamtos monitoringas. Tikslai: vertinti ir prognozuoti Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių būklės pokyčius, natūralių ir antropogeninių veiksnių poveikį jiems, sudaryti sąlygas priimti tinkamiausius sprendimus dėl buveinių ir rūšių apsaugos ir atkūrimo, operatyviai vertinti miškų būklės kaitą erdvės ir laiko atžvilgiu dėl oro teršalų tolimųjų pernašų ir kitų stresinių veiksnių poveikio, vertinti teršalų ir kitų stresinių veiksnių poveikį labiausiai paplitusioms (būdingoms) miško ekosistemoms; rinkti ir vertinti informaciją, kad būtų užtikrinta tinkama medžiojamųjų gyvūnų bei žuvų išteklių apsauga ir tvarus naudojimas; vertinti, prognozuoti ir kontroliuoti didžiausią grėsmę Lietuvos biologinei įvairovei keliančių nevietinių invazinių augalų ir gyvūnų rūšių plitimą, prognozuoti pavojingiausių kraujasiurbių vabzdžių rūšių populiacijų gausumo protrūkius.
Ekosistemų monitoringas. Tikslai: vertinti tolimųjų oro teršalų pernašų iš Vakarų ir Vidurio Europos valstybių srautus, jų kaitą pagrindiniuose Lietuvos kraštovaizdžio tipuose, teršalų kaitą ir poveikį sąlygiškai natūralių ekosistemų būklei, išskirti amonio išmetalų, jų srautų į ekosistemą ir transformacijos ypatumus ir galimą poveikį; Vidurio, Vakarų ir Pietryčių Lietuvos regionuose vertinti iš agroekosistemų išnešamų maistinių medžiagų kiekį, ūkininkavimo upių baseinų teritorijoje poveikį vandens telkiniams, nustatyti taršos šaltinius ir parinkti veiksmingiausias priemones žemės ūkio taršai mažinti.
Kraštovaizdžio monitoringas. Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nustatyta tokia kraštovaizdžio monitoringo sistema: kraštovaizdžio struktūros pokyčiai per žemės dangos klasių teritorinio pasiskirstymo kaitą fiksuojami ir analizuojami, kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnis nustatomas nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, specifiniai parametrai numatyti pajūrio juostos, karstinio regiono ir saugomų teritorijų monitoringui.
Tikslai: nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu nustatyti žemės dangos klasių pokyčius, analizuoti jų teritorinį pasiskirstymą ir nustatyti kraštovaizdžio poliarizacijos laipsnį nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu, įvertinti vandenų ir grunto pernašą priekrantėje, paplūdimių būklę ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą; stebėti valstybinių parkų kraštovaizdžio būklę, vertinti žemėnaudos kaitą, pažeistų ir atkurtų teritorijų plotus, nustatyti paveldo objektų būklę, įvertinti lankomų teritorijų apkrovas ir poveikį joms, nustatyti teritorijų pritaikymo lankymui laipsnį, inventorizuoti regionų lygiu naujas smegduobes Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone, įvertinti klimato kaitos įtaką gipso cheminės denudacijos intensyvumui, karstinių procesų aktyvumui ir kraštovaizdžio pokyčiams.
nuotolinė biologinės įvairovės stebėjimo stotis Didžiosios Britanijos kaime, skirta moksliniams duomenims apie vabzdžius, žinduolius ir paukščius rinkti
1163
762