monitorius

stacionaraus kompiuterio monitorius

montorius (angl. monitor < lot. monitor – įspėjėjas), kompiuterio vaizdo informacijos išvesties įrenginys. Būna elektronpluoštis, t. p. skystųjų kristalų, plazminis ir organinių šviesos diodų plokščiasis ekranas. Monitorius kabeliu sujungiamas su vaizdo korta, susieta su kompiuterio pagrindine plokšte. Kompiuterio vaizdo plokštė konvertuoja kompiuterio instrukcijas į tekstą ir vaizdus, kurie pateikiami monitoriaus ekrane. Vaizdo kokybė priklauso nuo ekrano skiriamosios gebos, kadrų dažnio, dažnių juostos. Dauguma monitorių patys prisiderina prie kompiuterio informacijos atvaizdavimo standarto. Pagrindiniai monitoriaus parametrai: skaistis, ekrano dydis, vaizdo raiškos elemento dydis, atsako laikas, kadrų dažnis. Elektronpluoštį monitorių sudaro elektronų prožektorius, skleidžiantis fokusuotą elektronų pluoštą į teigiamai įkrautą elektroninio vamzdžio ekraną (kineskopas).

Skystųjų kristalų ekranuose vaizdas sudaromas keičiantis apšviestų kristalų molekulių orientacijai, dėl to keičiasi ekrano ląstelių skaidrumas. Plazminį monitoriaus ekraną sudaro inertinėmis dujomis užpildytos ląstelės. Sužadintos dujos išspinduliuoja ultravioletinius spindulius, kurie atrankiai sužadina raudoną, žalią ar mėlyną ekrano liuminoforą.

Elektronpluoščiai vamzdžiai, išrasti 1897 (vokiečių fizikas K. F. Braunas), plačiai naudojami kompiuteriuose. Nuo 20 a. pabaigos jie keičiami skystųjų kristalų ekranais – pirmasis skystųjų kristalų ekranas sukurtas 1971. 2005 pagamintas organinių šviesos diodų monitoriaus prototipas.