monodramà (gr. monos – vienas, vienintelis, vientisas + drama), dramos kūrinys, skirtas vienam aktoriui. Monodramų yra įvairių žanrų ir stilių. Monodramai gali būti priskiriama monologas (kai aktorius atlieka vieną vaidmenį), dialogas (kai kalba vienas aktorius), miniatiūra (kai kalbamasi su tariamu veikėju), melodrama. Monodramos ištakos – graikų vadinamosios ikiaischilinės tragedijos. Antikos laikotarpiu buvo įprasta vienam aktoriui keičiant kaukes atlikti kelis vaidmenis. 18 a. monodramos išpopuliarėjo sentimentalizmo literatūroje, kuriai būdinga lyriniai monologai (J.‑J. Rousseau pjesė Pigmalionas / Pygmalion 1762, vokiečių rašytojo J. Chr. Brandeso, 1735–99, melodrama Ariadnė Nakse / Ariadne auf Naxos 1774, J. W. Goethe’s drama Prozerpina / Proserpina 1778, monodramos bruožų turi J. W. Goethe’s drama Egmontas / Egmont 1788, romanas Jaunojo Verterio kančios / Die Leiden des jungen Werthers 1774). Didžiojoje Britanijoje pirmąsias monodramas parašė Th. Holcroftas (1745–1809, pjesės Kurčias ir nebylys / Deaf and Dumb 1801, Paslaptinga istorija / A Tale of Mystery 1802). Monodramos forma parašyta A. Tennysono poema Modė (Moud 1855), R. Browningo poema Fra Lippo Lippi (1855). 19 a. viduryje Vokietijoje paplito monodraminės komedijos miesčioniškomis temomis (F. von Elsholtzo, 1791–1872, komedija Ateik čia! / Komm her! 1823). 20 a. pradžioje monodramos forma naudota vokiečių ekspresionistų kūryboje, kurioje analizuojama žmogaus asmenybė (austrų dramaturgų pjesės – F. Werfelio Žmogus iš veidrodžio / Spiegelmensch 1920, A. Bronneno, 1895–1959, Ostpolzug 1926). Rusų autorių monodramų pagrindinis veikėjas arba kreipiasi į žiūrovą (A. Čechovo Apie tabako žalą / O vrede tabaka 1886), arba į nebylų personažą (V. Briusovo psichodrama Keleivis / Putnik 1911, A. Bloko poema Nepažįstamoji / Neznakomka 1906). Monodramos teoriją išplėtojo rusų režisierius ir dramaturgas N. Jevreinovas, monodrama jis laikė pagrindinio personažo sielos kelionę į išorinį pasaulį, į kartu išgyvenantį žiūrovą. N. Jevreinovo pjesės (Meilės spektaklis / Predstavlenie ljubvi 1909, Sielos užkulisiuose / V kulisach dušy 1923) ir kitų autorių monodramos buvo statomos jo vadovaujamame parodijų teatre Kreivasis veidrodis Sankt Peterburge. 20 a. antroje pusėje monodramų parašė S. Beckettas (Paskutinė Krepo juosta / La Dernière bande 1958, Laimingos dienos / Happy Days 1961), anglų rašytojas A. Bennettas (g. 1934).
Lietuvoje monodramų parašė K. Ostrauskas (Vaižgantas 1994).
2271