monofònija (mono… + phōnē – garsas, balsas), muzika vienam balsui; melodija, neturinti nei realaus, nei numanomo akordinio harmoninio pagrindo. Tai grigališkasis choralas, Rytų kultūrų klasikinė, įvairių tautų liaudies muzika (Lietuvoje – dzūkų dainos). Monofonija – polifonijos, heterofonijos ir homofonijos priešingybė. Kitaip negu monodija (monofonijai gimininga sąvoka), monofonija vadinamas dainavimas (giedojimas) ne tik solo, bet ir unisonu.
1571