monokarboksirūgštys

monokarboksirgštys, organinės rūgštys, kurių molekulėje yra tik viena karboksigrupė. Pagal angliavandenilio radikalą skiriamos sočiosios (pvz., acto rūgštis) ir nesočiosios (pvz., akrilo rūgštis) monokarboksirūgštys. Sočiųjų monokarboksirūgščių pirmieji 9 homologai yra skysčiai, didels molekulinės masės monokarboksirūgštys – bespalvės kristalinės medžiagos. Mažos molekulinės masės monokarboksirūgštys yra aštraus kvapo, vidutinės molekulinės masės – nemalonaus apkartusių riebalų kvapo, didelės molekulinės masės – bekvapės medžiagos. Bet kokiu santykiu vandenyje tirpsta tik skruzdžių, acto ir propano rūgštys, didesnės molekulinės masės (aukštesniųjų) rūgščių tirpumas nuosekliai mažėja didėjant jų molekulinei masei. Nesočiosios monokarboksirūgštys yra stipresnės už atitinkamas sočiąsias (kuo dvigubasis ryšys yra arčiau karboksigrupės, tuo rūgštis stipresnė). Monokarboksirūgštims būdingos bendrosios karboksirūgščių cheminės savybės. Nesočiosios monokarboksirūgštys dėl dvigubojo ryšio dalyvauja jungimosi, oksidacijos ir polimerizacijos reakcijose, hidrinamos virsta sočiosiomis monokarboksirūgštimis. Nesočiosios α, β‑rūgštys lengvai prisijungia halogenus, vandenilio halogenidus, amoniaką, aminus. Šarminėje terpėje oksiduojant nesočiąsias monokarboksirūgštis KMnO₄ susidaro dihidroksirūgštys, pvz., CH₂=CHCOOH \(\overset{[\textrm{O}],\textrm{OH}^{-}}{\rightarrow}\) CH₂OHCHOHCOOH. Monokarboksirūgštys yra svarbūs produktai pramonėje, buityje, naudojamos organinėje sintezėje.

1