ametisto monokristalas
2 suaugę kalcito monokristalai
monokristãlas (gr. monos – vienas, vienintelis, vientisas + gr. krystallos – ledas), gamtinis arba dirbtinis vienalytis kristalas, turintis vientisą gardelę. Monokristalams būdinga anizotropija. Išorinę formą lemia jo kristalinė sandara (artimoji ir tolimoji tvarka). Pusiausvirosiomis sąlygomis susidarę monokristalai yra taisyklingos formos, nepusiausvirosiomis sąlygomis išaugusiems taisyklinga forma nebūdinga. Du ar daugiau suaugę monokristalai sudaro kristalų dvynius. Iš daugelio smulkių įvairiai orientuotų monokristalų susideda polikristalai. Monokristalai pasižymi ypatingomis fizikinėmis savybėmis, pvz., deimantas yra labai kietas, kvarcas – pjezoelektrikas, fluoritas skaidrus plataus dažnių ruožo elektromagnetinėms bangoms. Savybės gali keistis nuo įvairių išorinių poveikių (šviesos, mechaninio įtempio, elektrinio ir magnetinio lauko, jonizuojančiosios spinduliuotės, temperatūros, slėgio). Pradžioje buvo naudojami gamtiniai monokristalai, vėliau sukurta metodų norimų savybių kristalams auginti (kristalo auginimas); metodas parenkamas pagal monokristalo kokybės reikalavimus, jo paskirtį.
Plačiai naudojami elektronikoje, skaičiavimo technikoje, elektroakustikoje, optikoje ir kitur. Pvz., silicio monokristalai naudojami integriniuose grandynuose, safyro monokristalai – lazeriuose, fluorito monokristalai – optiniams lęšiams ir prizmėms, infraraudonosios spinduliuotės į regimąją šviesą keitikliams gaminti. Itin kieti monokristalai naudojami kaip kietosios medžiagos, kai kurie – kaip brangakmeniai (pvz., deimantai, safyrai).