monoltinės konstrùkcijos, ventisosios konstrùkcijos, iš vienalytės medžiagos statybvietėje pagamintos statybinės konstrukcijos. Tokios yra beveik visos mūrinės (mūras) konstrukcijos, dauguma betoninių (betonas) ir gelžbetoninių (gelžbetonis) konstrukcijų. Monolitinių konstrukcijų sandūros ir mazgai yra standūs, patikimai laiko sudėtingų poveikių sukeltas įrąžas, didina statinio erdvinį standumą. Šios konstrukcijos yra gana atsparios grunto po pamatais deformacijai. Be to, monolitinės konstrukcijos geriau už surenkamąsias atlaiko seisminių bangų griaunamąjį poveikį, todėl ypač tinka seisminiuose rajonuose statomiems statiniams. Seniausios yra mūrinės monolitinės konstrukcijos, naudojamos pastatų sienoms ir kai kuriems inžineriniams statiniams nuo senų laikų iki šiol.
Iš monolitinio betono 2 a. pr. Kr. pastatytas Romos panteono kupolas. Vokietijoje rastas 1 a. pr. Kr. statytas betoninis vandens rezervuaras. 19 a. pabaigoje išradus gelžbetonį imta naudoti gelžbetonines monolitines konstrukcijas. Pastatų plokščiosios laikančiosios konstrukcijos (perdangos, kolonos, sijos), t. p. ir plonasieniai erdviniai denginiai (kevalai, klostės) dažnai būna monolitiniai gelžbetoniniai. Gelžbetoninės monolitinės konstrukcijos ypač plačiai naudojamos įvairios paskirties inžineriniams statiniams – rezervuarams, talpykloms, vandentiekio ir kanalizacijos įrenginiams, įvairiems bokštams, tiltams, tuneliams, aerodromų takams, atraminėms sienoms, užtvankoms ir kitiems hidrotechniniams statiniams, branduolinių elektrinių apsauginiams gaubtams. Betoninės monolitinės konstrukcijos dažniausiai naudojamos pastatų ir statinių pamatams, masyviems hidrotechniniams statiniams.
iš monolitinio betono pastatytas Romos panteono kupolas (2 a. pr. Kr., Italija)
207