monometalzmas (mono… + metalai), pinigų sistema, kurios pagrindas yra vienas metalas (auksas, sidabras, varis), laikomas visuotiniu vertės ekvivalentu ir teisėta mokėjimo priemone. Į apyvartą gali būti leidžiamos ir kitų metalų monetos, popieriniai pinigai, bet visi jie laisvai keičiami į pinigų sistemos pagrindą sudarantį metalą arba iš jo pagamintas monetas, taip garantuojant valiutos vertės pastovumą. Vienas seniausių žinomų monometalizmo pavyzdžių yra senovės Romoje 3–2 a. pr. Kr. gyvavusi vario sistema. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pinigų sistema 13–14 a. buvo pagrįsta sidabro lydiniais, 15–18 a. pabaigoje – sidabro monetomis. 19 a. daugelis pasaulio šalių naudojo sidabro standartą (pvz., Rusija 1843–1852, Nyderlandai 1847–1875, Indija 1852–1893). 19 a. antroje pusėje, aptikus daugiau aukso išteklių ir nuvertėjus sidabrui, šalys, kuriose gyvavo sidabro monometalizmas arba bimetalizmas, įvedė aukso standartą (Didžioji Britanija 1821, Vokietija 1871–1873, Švedija, Norvegija, Danija, Jungtinės Amerikos Valstijos ir daugelis Lotynų Amerikos valstybių 1873, Nyderlandai 1875, Austrija 1892, Indija 1893, Japonija ir Rusija 1897, Ispanija 1898). Tik Prancūzijos Indokinija (iki 1930) ir Kinija (iki 1935) išlaikė sidabro standartą. 1878 Lotynų monetinės sąjungos valstybės (Prancūzija, Italija, Belgija, Šveicarija), kurių pinigų sistemos iki tol buvo bimetalistinės, perėjo prie aukso monometalizmo. Auksinių monetų standartas 20 a. pradžioje įsigalėjo visame pasaulyje ir vyravo iki 1914. Per Pirmąjį pasaulinį karą popieriniai pinigai nebuvo keičiami į auksą. Po karo dėl netolygaus pasaulinių aukso atsargų pasiskirstymo daug valstybių nustojo kaldinti auksines monetas ir perėjo prie naujų ribotų aukso monometalizmo formų – aukso luitų standarto ir aukso devizų standarto. 20 a. 4 dešimtmetyje beveik visos šalys atsisakė pinigų padengimo auksu (Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai nekeičiami į auksą nuo 1971). Šiuolaikinėse pinigų sistemose monometalizmas nenaudojamas, jos yra pagrįstos popieriniais pinigais.
2708