monoplakofòrai (Monoplacophora), moliuskų tipo bestuburių gyvūnų klasė. Iki 20 a. vidurio buvo žinomi tik iškastiniai monoplakoforai, randami nuo paleozojinės eros. 1952 per danų laivo Galatėja ekspediciją Ramiajame vandenyne buvo rasti dabar gyvenantys monoplakoforai – neopilinų (Neopilina) genties moliuskai. Jų žinoma apie 15 rūšių. Paplitę Indijos, Ramiojo, Atlanto ir Pietų vandenynuose. Gyvena 2,5–6,5 km gylyje ant dugno. Minta detritu. Didžiausia rūšis – neopilina Neopilina galathea. Kūnas iki 3,5 cm ilgio. 3 būriai, apie 60 rūšių (su iškastiniais). Monoplakoforų kūną sudaro galva, kojos ir liemuo; juos gaubia kriauklė. Ji yra plonomis sienelėmis, sudaryta iš trijų sluoksnių. Kriauklės vidus išklotas mantijos. Galvą nuo kūno skiria nedidelis skersinis griovelis. Koja apvali, jos pakraščiuose išsidėstę raumenys, padedantys prisitvirtinti. Galvą ir koją į kriauklės vidų padeda įtraukti 1–8 poros raumenų. Tarp mantijos ir kojos yra mantijos vaga su 5–6 poromis plunksniškų žiaunų; į mantijos vagą atsiveria 6 poros inkstų ištekamųjų latakų ir analinė anga. Abipus burnos yra dvi blakstienotos skiautės su čiuopikliais, ryklėje – radulė, padedanti sutrinti maistą. Širdis susideda iš 2 skilvelių ir 4 prieširdžių, nervų sistema – iš 4 išilginių kamienų, kuriuos jungia aplinkryklinis ganglijas ir skersinės komisūros (pertvaros). Monoplakoforai yra skirtalyčiai, turi 4 lytines liaukas. Apvaisinimas išorinis. Monoplakoforams būdingi primityvūs bruožai (pvz., redukuotas celomas), kojos raumenų, žiaunų, nefridijų, kraujagyslių metamerinė (nariuota) sandara. Senoviniai monoplakoforai skilo į dvi šakas: iš vienos išsivystė dabartiniai monoplakoforai, pilvakojai ir galvakojai moliuskai, iš kitos – dvigeldžiai moliuskai ir skafopodai.
-neopilinos