monopòlis (gr. monopōlion < mono... + gr. pōleō – parduodu), išimtinė asmens, asmenų grupės ar valstybės teisė vykdyti tam tikrą ekonominę veiklą (prekių gamybą, naudojimą ar pardavimą, paslaugų teikimą, gamtos išteklių gavybą) be konkurencijos.
Monopolio įteisinimas
Monopolis dažniausiai įteisinamas valstybės vadinamosios natūralios monopolijos atveju, kai konkurentų atsiradimas yra netikslingas ar neįmanomas, arba siekiant apsaugoti viešuosius interesus (pavyzdžiui, užsienio prekybos monopolis, alkoholinių gėrimų, tabako gaminių, druskos ir kitų prekių monopolis).
Monopolininko pareigos ir atsakomybė
Išimtinė teisė veikti rinkoje kartu yra ir monopolininko pareiga tiekti vartotojams prekes ar teikti paslaugas (net jeigu jis to nenorėtų daryti arba jeigu tai būtų ekonomiškai nenaudinga), pavyzdžiui, garantuoti nuolatinį elektros, dujų, vandens tiekimą, taip pat sudaryti sutartis su trečiosiomis šalimis. Monopolininko atsisakymas tiekti prekes ar teikti paslaugas laikomas konkurencijos teisės pažeidimu, jeigu įrodoma, kad pardavėjas turi monopolinę galią rinkoje, o potencialūs pirkėjai negali rasti artimų pakaitalų monopolininko prekėms ar paslaugoms ir atsisakymas jas tiekti neigiamai veikia konkurenciją.
Valstybinis monopolis
Valstybiniai (fiskaliniai) monopoliai yra svarbus valstybės biudžeto pajamų šaltinis parduodant kai kurias plataus vartojimo prekes didesnėmis už jų vertę kainomis (Italijoje, Japonijoje galioja druskos, daugelyje šalių – spirito ir alkoholinių gėrimų monopolis).
Monopolis Lietuvoje
Lietuvoje nuo vidurinių amžių feodaliniams žemvaldžiams priklausė degtinės (propinacija) ir žemės nuosavybės monopolis.
Rusijos imperijos laikais 1897–1915 galiojo valstybinis spirito ir degtinės monopolis, kuris buvo biudžeto pajamų vienas pagrindinių šaltinių.
1921–1940 valstybė turėjo lošiamųjų kortų (1936 perleistas Raudonojo Kryžiaus draugijai), 1923–1940 – spirito ir degtinės monopolį, kuris teikė valstybei 20–35 mln. litų grynųjų pajamų per metus. 1923 valstybė įvedė linų monopolį tikėdamasi gauti pajamų, nes tuo metu linai buvo brangūs. Linų užsakovams delsiant juos parduoti Didžiojoje Britanijoje ir kritus linų kainoms Lietuvos iždas patyrė daug nuostolių. 1930 įvestas degtukų prekybos monopolis (už 45 mln. litų paskolą ir akcizo mokestį 35 metams perleistas Švedijos bendrovei Svenska Tändsticks Aktiebolaget).
SSRS okupacijos metais valstybė turėjo užsienio prekybos, valiutinių operacijų, alkoholinių gėrimų gamybos ir prekybos, taip pat daugelio kitų ekonominės veiklos rūšių monopolį.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir 1999 priėmus Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymą (nauja redakcija 2017), monopolininkų veikla reguliuojama konkurencijos politikos priemonėmis.
2498