monosacharidai

monosachardai (gr. monos – vienas, vienintelis, vientisas + sakchar – cukrus + eidos – pavidalas), paprasčiausi sacharidai, kurių molekulėje, be OH grupės, yra aldehidinė (aldozėse) arba ketoninė (ketozėse) grupė. Bespalvės, bekvapės, saldaus, kai kurios kartoko skonio kristalinės medžiagos. Gerai tirpsta vandenyje, kaitinami skyla (žemesnėje negu virimo temperatūroje). Molekulė linijinė arba žiedinė, anglies atomų skaičius nuo 3 (triozės) iki 9 (nanozės). Būna acikliniai ir cikliniai monosacharidai. Cikliniai turi hidratuotą pirano žiedą (piranozės) arba furano žiedą (furanozės). Ištirpinus vandenyje tarp ciklinės ir aciklinės monosacharidų formos nusistovi pusiausvyra. Monosacharidų savybes lemia oksogrupės ir hidroksigrupės. Hidrinami monosacharidai virsta polihidroksialkoholiais, oksiduojami – aldono rūgštimis. Su šarminiais metalais, su šarminių metalų ir šarminių žemių metalų hidroksidais sudaro alkoksidus (sacharatus). Lengvai alkilinami ir acilinami. Dėl chiralinių centrų monosacharidų molekulei būdinga stereoizomerija (stereoizomerų yra tiek, kiek chiralinių centrų). Optiškai aktyvūs, daugumai būdinga mutarotacija (poliarizacijos plokštumos sukimo kampo savaiminis kitimas). Pagal tai, į kurią pusę sukama poliarizuota šviesa, monosacharidų izomerai žymimi D ir L raidėmis, pvz., D‑gliukozė (aldozė) ir L‑fruktozė (ketozė). Gamtoje randama daugiausia heksozės ir pentozės (dažniausiai glikozidų pavidalu) – vaisiuose, uogose, meduje, laisvos – tik gliukozė ir fruktozė. Organizme vykstant glikolizei (oksidacinis monosacharidų skilimas) atpalaiduojama energija. Monosacharidai padeda iš organizmo šalinti kenksmingas medžiagas, įeina į polisacharidų, glikozidų, oligosacharidų, kai kurių gamtinių junginių sudėtį. Gaunami hidrolizuojant polisacharidus. Naudojami kitiems organiniams junginiams sintetinti, yra maisto medžiagos (sacharozė, fruktozė).