monotelètai (mono… + gr. thelēma – valia), krikščionių religinė grupė, teigusi, kad Jėzus Kristus yra dviejų (dieviškosios ir žmogiškosios) prigimčių, bet turi tik vieną (dieviškąją) valią. Monoteletai atsirado 7 a. pradžioje Bizantijoje ginčų tarp monofizitų (yra jų atšaka) metu. 638 monoteletizmas įstatymu buvo įteisintas Romos imperijoje, o popiežiui Martynui I Laterano sinode paprieštaravus, popiežius imperatoriaus buvo ištremtas į Krymą.
Monoteletus ir jų mokymą Bažnyčia pasmerkė kaip ereziją Konstantinopolio III susirinkime (680–681). 681 susirinkimas skelbė, kad Jėzu Kristus, būdamas dviejų – ir dieviškosios, ir žmogiškosios – prigimčių, turi ir dvi skirtingas valias – dieviškąją ir žmogiškąją, – ir kad žmogiškoji valia neprieštarauja dieviškajai valiai.
2405