monotònija (gr. monotonia – vienodumas), psichinė būsena – vienodumo, nuobodžio, įvairovės stokos, savito nuovargio jausmas. Kyla atliekant vienodus, automatiškus veiksmus, kuriems nereikia sąmonės kontrolės (pavyzdžiui, vairavimas skurdžiu kraštovaizdžiu, darbas prie sudėtingų veiksmų nereikalaujančio konvejerio), būnant vienodai pasikartojančių poveikių aplinkoje (pavyzdžiui, ritmiškas to paties garso ar šviesos kartojimasis) arba laukiant retų signalų (pavyzdžiui, prie valdymo pulto). Monotonijos reiškinys yra darbo fiziologijos ir darbo psichologijos tyrimų objektas. Monotonija pasireiškia kūno tonuso, jutimų, suvokimo, dėmesingumo, sąmoningumo, atminties, darbingumo susilpnėjimu, noru kuo greičiau baigti darbą. Monotonijos požymiai panašūs į protinio nuovargio būseną. Ilgą laiką atliekami monotoniški darbai skatina vadinamąjį perdegimo sindromą (nusivylimas darbu, jo beprasmiškumo jausmas, noras keisti darbą, depresija). Pagal atsparumą monotonijai žmonės skirstomi į monotonofilus (pakenčiančius ar net patenkintus monotonija; tokių, manoma, yra apie 10 %) ir monotonofobus (nepakančius monotonijai, sunkiai pakeliančius veiklos ar aplinkos vienodumą; jų yra apie 90 %). Paprastai žmonės monotoniją suvokia ne kaip savo būseną, o kaip aplinkos, atliekamo darbo, vykstančių reiškinių (pavyzdžiui, kito asmens kalbėjimo, dainavimo, stimulo kartojimosi) savybes. Todėl įvardijama aplinkos, darbo ar kitos veiklos monotonija. 20 amžiaus viduryje darbo psichologijos atstovai mėgino siūlyti įvairias priemones monotonijos būsenai įveikti: kaitalioti darbo tempą, dažniau daryti pertraukas, per jas klausyti muzikos ar užsiimti kita veikla. Labai monotoniški darbai (vienodos operacijos, dažnas jų kartojimas ir panašiai) dažniausiai priskiriami prie vadinamųjų sunkių – įtemptų darbų. Už tokius darbus darbuotojams turėtų būti numatytos kompensacijos (pavyzdžiui, daugiau laisvų dienų, trumpesnės pamainos, priemokos).
LIETUVOJE A. Bagdonas pasiūlė habituacinę monotonijos būsenos teoriją: ji aiškinama slopinimo plitimu smegenyse ilgai veikiant pasikartojančiai stimuliacijai. Panaši būsena sukeliama gyvūnams, dirginant ritmiškais garso ar šviesos signalais: gyvūnas po kelių dešimčių stimulo pakartojimų pradeda nebereaguoti, dažnai net ir užmiega. Šis reiškinys vadinamas pripratimu (habituacija). Automatizuoto ar darbo prie konvejerio ar kitam monotoniškumui įvertinti dažniausiai taikomas veiksmų (operacijų) skaičius per minutę ar kitą laiko vienetą. Pasiūlytas ir integralus darbo monotoniškumo įvertinimo rodiklis.
1868