Monroe doktrina

Monroe doktrina (Monrò doktrinà), Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) užsienio politikos principų deklaracija. Paskelbta prezidento J. Monroe kreipimesi į Kongresą 1823 12 02. Vienas jos autorių buvo valstybės sekretorius J. Q. Adamsas. Monroe doktrina parengta iškilus Šventosios sąjungos intervencijos į Lotynų Ameriką grėsmei, siekiant atkurti Ispanijos valdžią kolonijose. Svarbiausias principas – Europos ir Amerikos valstybės nesikiša į kitų šalių reikalus. Buvo siekiama silpninti Europos valstybių įtaką Amerikos žemyne, stiprinti jame JAV politinę ir ekonominę galią. Monroe doktrina yra pirmasis JAV užsienio politikos principų dokumentas, kuriame aiškiai suformuluota jos užsienio politikos strategija, išreiškusi izoliacionizmą ir siekį neleisti Europos valstybėms įsigalėti Amerikos žemyne. Ilgainiui Monroe doktrina tapo intervencionistinė (ginkluotas kišimasis į Pietų Amerikos šalių vidaus reikalus). JAV prezidentui T. W. Wilsonui spaudžiant Monroe doktrinos pripažinimas buvo įtrauktas į Tautų Sąjungos statutą, bet JAV Senatui neratifikavus Versalio taikos sutarties, pripažinimas nebuvo įteisintas. Monroe doktrinos atsisakyta kuriant kitą – Trumeno doktriną (1947).