monsinjòras (pranc. monsieur – mano pone), Katalikų Bažnyčioje – dvasininkų garbės titulas. Juo tituluojami vyskupai, bet specialiu Šventojo Sosto potvarkiu suteikiamas ir kunigams. Suteikiant monsinjoro titulą nurodomas ir laipsnis pagal svarbumą: Jo Šventenybės kapelionas, Jo Šventenybės garbės prelatas, Apaštalinis protonotaras.
Monsijoro titulas jį turinčiajam nesuteikia papildomų galių ar valdžios. Monsinjorai, kitaip nei kiti kunigai, dėvi violetine virvele apsiūtą juodą sutaną ir violetinės spalvos juostą (juosiama ant juosmens). Jo Šventenybės kapelionas šį rūbą dėvi ir kaip choralinį (iškilmingą). Jo Šventenybės garbės prelato choralinis rūbas yra violetinės spalvos sutana ir violetinė juosta, o Apaštalinio protonotaro – dar ir violetinė pelerina. Visų laipsnių monsinjorų galvos apdangalas – juodas biretas su violetiniu kutu.
Monsinjorais, ypač viduriniais amžiais, buvo tituluojami karaliai, kunigaikščiai ir riteriai bei Bažnyčios svarbiausi asmenys. Siauresne reikšme Bažnyčioje popiežiaus monsinjorais buvo vadinami dvasininkai, tarnaujantys Romos bazilikose, arba sudarantys popiežiaus palydą (itališkai Cappella Papale); vėliau monsinjoro titulas imtas teikti visoje Bažnyčioje.
Lietuvoje yra 40 Jo Šventenybės kapelionų, 10 Jo Šventenybės garbės prelatų, 3 Apaštaliniai protonotarai (J. P. Gedgaudas, V. J. Bartuška, B. Antanaitis; 2009).
193