Montanà (Montana), MT, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurės vakaruose, prie Kanados sienos.
Plotas 376 991 km2; ketvirta pagal dydį (po Aliaskos, Teksaso, Kalifornijos) Jungtinių Amerikos Valstijų valstija. 1,12 mln. gyventojų (2022).
Centras – Helena (33 900 gyventojų, 2022); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Billingsas (120,0), Missoula (77,0), Great Fallsas (60,4).
Didesnę Montanos paviršiaus dalį užima plynaukštė – Didžiųjų Lygumų dalis. Vakaruose – Uoliniai kalnai (didžiausias aukštis 3901 metras).
Madison Range’o kalnagūbris
Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra nuo –14 °C (šiaurės rytuose) iki –4 °C (vakaruose), liepos 16–22 °C. Per metus iškrinta 380–1300 mm kritulių.
Didžiausios upės – Misūris su intaku Yellowstone’u. Didžiausias ežeras – Flatheadas. Miškai užima 27,8 % Montanos teritorijos. Auga pušys, eglės, maumedžiai, alksniai, beržai, uosiai. Gausu juodųjų ir rudųjų lokių, briedžių, kalnų ožių, lygumose – barsukų, upių slėniuose – elnių.
West Yellowstone
Kasama vario, cinko, švino rūdos, fosforitas (Garrisono ir Melrose’o apylinkėse), sidabras, auksas, akmens anglys, gaunama nafta, gamtinės dujos (3 telkiniai: Elko, Cutbanko ir Willistono). Hidroelektrinė. Metalurgija (aliuminio lydymas – Columbia Fallse), medienos ir metalo apdirbimo, maisto (malimo, cukraus, daržovių ir vaisių konservų), naftos perdirbimo (Billingse ir Laurelyje), kino pramonė, elektros ir elektronikos prietaisų gamyba.
Auginama javai (kviečiai, miežiai), bulvės, cukriniai runkeliai, vaismedžiai (vyšnios, obelys). Veisiama mėsiniai, pieniniai galvijai, avys. Kertamas miškas. Billingso ir Great Fallso tarptautiniai oro uostai. Montanos teritorijoje susikerta daug geležinkelių linijų, automobilių kelių (daugiausia Billingse). Turizmas; Yellowstone’o nacionalinio parko dalis ir Ledynų nacionalinis parkas, indėnų rezervacijos, nacionaliniai miškai, slidinėjimo centrai, populiari sportinė medžioklė ir žvejyba.
Istorija
18 a. pirmoje pusėje į dabartinės Montanos teritoriją, kurioje gyveno šajenai, krou, asiniboinai ir kitos indėnų gentys, atvyko pirmieji europiečiai – prancūzai. Dabartinė Montana priklausė Prancūzijos Luizianos kolonijai, kurią 1803 nusipirko Jungtinės Amerikos Valstijos. 1805–06 regioną tyrė M. Lewisas ir W. Clarkas. 19 a. 7 dešimtmetyje čia rasta aukso, vario ir sidabro; tuomet ėmė sparčiai gausėti gyventojų.
1864 sudaryta Montanos teritorija, kuri 1889 tapo Jungtinių Amerikos Valstijų 41 valstija. Gindami savo medžioklės plotus 1867–77 indėnai atkakliai, bet nesėkmingai priešinosi baltiesiems kolonistams ir Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenei.