Montargis (Montarž), miestas Prancūzijos vidurinėje dalyje, Centro‑Luaros Slėnio administraciniame regione, apie 110 km į pietus nuo Paryžiaus.
15 000 gyventojų (2019; aglomeracijoje 57 000 gyventojų). Montargis įsikūręs prie Loingʼo upės (Senos intakas) ir Briareʼo kanalo sankirtos. Per Montargis eina Paryžiaus–Clermontʼo‑Ferrandʼo geležinkelis ir plentas. Gumos (nuo 19 a. pabaigos), farmacijos, elektrotechnikos, elektronikos, stiklo, avalynės, konditerijos pramonė, automobilių dalių gamyba. Biblioteka. Girodet (dailė; daugiausia A.‑L. Girodet‑Triosono kūriniai), Gâtinais (archeologija), odminių muziejai. Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (16–17 a). Prie miesto yra Montargis miškas (apie 4000 ha).
Istorija
Įkurtas ikiistoriniais laikais. Pasak Julijaus Cezario, vardą miestui suteikė nedidelės galų šalies karalius Moritas. Ankstyvaisiais viduriniais amžiais čia pastatyta gynybinė pilis, vėliau miestas priklausė Courtenay giminei, garsėjo mugėmis. 1188 atiteko Prancūzijos karaliui, čia 14–15 a. buvo jo rezidencija. Per Šimtametį karą (1337–1453) 1427 atlaikė Anglijos kariuomenės apsiaustį. Dėl karo nuopelnų paskelbtas laisvu nuo mokesčių miestu (tokiu išliko iki 18 a. pabaigos Prancūzijos revoliucijos). Per 16 a. religinius karus čia slapstėsi daug hugenotų.