Montauban (Montobãnas), miestas Prancūzijos pietvakariuose, Oksitanijos administraciniame regione, į šiaurę nuo Tulūzos; Tarno ir Garonos departamento centras.
Montaubano vaizdas iš viršaus
61 400 gyventojų (2019; aglomeracijoje 80 000 gyventojų). Montaubanas įsikūręs Tarno (Garonos intakas) dešiniajame krante. Geležinkelis ir plentas į Limogesʼą; piečiau miesto eina Bordeaux–Tulūzos greitasis geležinkelis ir plentas. Oro uostas. Elektronikos (lėktuvų detalių), elektrotechnikos, baldų, tekstilės (šilko), avalynės, maisto (malimo, pieno) pramonė. Turizmas. Ingresʼo muziejus (vyskupų rūmuose; apie 4000 dailininko J. A. D. Ingresʼo piešinių, tapyba, skulptūra, krašto archeologija, istorija, taikomasis menas), miesto, krašto, gamtos istorijos, rezistencijos ir deportacijų muziejai, meno galerijos.
Architektūra
Tiltas per Tarną (1303–16, architektai E. de Ferrièresʼas, M. de Verdunas), Šv. Jokūbo bažnyčia (14–15 a.), Vyskupų rūmai (apie 1660, dabar muziejus), katedra (1692–1739, paveikslas Liudviko XIII įžadas 1824, dailininkas J. A. D. Ingres’as).
Istorija
Įkurtas 1144 Tulūzos grafo Alphonseʼo Jordaino. Vienas seniausių Pietų Prancūzijos miestų tvirtovių, vadinamųjų bastilijų. 13 a. labai nukentėjo dėl Albigiečių karų. Per Šimtametį karą (1337–1453) pagal 1360 Brétigny taikos sutartį perduotas Anglijai, bet 1414 Montaubano gyventojai anglus išvijo. 1560 miestas tapo protestantiškas, katalikų vienuoliai buvo išvyti, miesto katedra nugriauta. 1621 čia buvo įsikūręs hugenotų kariuomenės štabas, karaliaus kariuomenei miestas pasidavė tik 1629. Vėliau kardinolo A. J. de Richelieu nurodymu miesto įtvirtinimai sugriauti. Nuo 1808 Napoleono I sudaryto Tarno ir Garonos departamento centras. 1441 ir 1930 Montaubanas nukentėjo nuo katastrofiškų Tarno upės potvynių. 1961–2015 priklausė Pietų‑Pirėnų administraciniam regionui.
2271