Monteòru kultūrà, bronzos amžiaus archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi 3000–1600 pr. Kr. dabartinėje Rumunijos ir Moldavijos teritorijoje. Pavadinta pagal Sărata‑Monteoru gyvenvietę (Rumunija). Žmonės vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste, gamino kaulinius, akmeninius ir žalvarinius (durklai, strėlių antgaliai, kovos kirviai) dirbinius. Būdingi keraminiai indai juodu glazūruotu paviršiumi su reljefiniais ornamentais, vėlyvesni puošti spiralėmis, t. p. aukšti su 2 rankenomis ir antropomorfiniai indai.
Monteoru kultūros žmonės gyveno neįtvirtintose ir įtvirtintose (pylimai, grioviai) gyvenvietėse, namus statė ant akmeninių pagrindų. Prie gyvenviečių buvo elipsės formos akmenimis grįstos šventvietės su altoriais ir kapinynais. Mirusieji laidoti nedeginti, kartais apdėti akmenimis. Prie Monteoru gyvenvietės yra turtingas slavų kapinynas (daugiau kaip 1500 sudegintų mirusiųjų); įkapės: segės, geležiniai peiliai, bizantiški auksiniai, sidabriniai ir stikliniai indai.