Montessori pedagogika (Montesòri pedagògika), italų pedagogės M. Montessori sukurta vaikų ugdymo sistema.
Tikslas ir bruožai
Montessori pedagogikos tikslas – nuo pirmųjų vaiko gyvenimo metų ugdyti laisvą, savarankišką, suvokiantį mokymosi reikšmę žmogų, kuris gebėtų vėliaus rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, įsitraukti į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengti nuolat mokytis, ugdyti savo gebėjimus.
Montessori ugdymo įstaigose naudojamos lavinamosios priemonės
Montessori pedagogikos pagrindas – protinis lavinimas. Akcentuojamas vaiko individualumas, todėl daug dirbama su kiekvienu vaiku asmeniškai. Montessori pedagogikai būdinga laisvės ir drausmės sąveika, todėl ugdomos vaiko bendražmogiškos vertybės, puoselėjama socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo patirtis. Plačiai taikomi praktiniai pratimai, padedantys vaikui pasirengti tolesniam pažinimui. Svarbus auklėtojo ar ugdytojo vaidmuo. Jo uždavinys – ne mokyti, o vadovauti vaiko saviugdai: skatinti vaiko prigimtinių galių sklaidą, kurti ugdymo reikmėms pritaikytą aplinką.
Pagal Montessori pedagogiką nustatomi vaiko dvasinės raidos vadinamieji imlieji laikotarpiai: imlaus nesąmoningo proto (iki 3 metų), imlaus sąmoningo proto (3–6 metų), mokyklinis (6–12 metų), asmenybės brandos (12–18 metų). Šie laikotarpiai siejami su kiekviename amžiaus tarpsnyje atsiskleidžiančiais poreikiais ir gebėjimu suvokti tam tikras išorinio pasaulio reiškinių ypatybes ir ryšius, ryškėjančiu potraukiu ir gebėjimu atlikti tam tikrą veiklą, patenkinti socialinio bendravimo poreikį. Ugdymo procesas, aplinka, priemonės turi sudaryti sąlygas vaikui patirti ir suvokti atitinkamo imliojo laikotarpio galimybes atitinkančią medžiagą. Ji turi skatinti tuo laikotarpiu atsiskleidžiančių asmens psichofizinių ir dvasinių galių raišką, garantuoti jų veiksmingą plėtrą.
atnaujinta Lietuvos švietimo istorijos muziejaus erdvė, kurioje lankytojai gali susipažinti su Montessori pedagogika, išbandyti lavinamąsias priemones
Montessori pedagogika sukurta 20 amžiaus pradžioje. Iš pradžių taikyta protiškai atsilikusiems vaikams ugdyti. Pastebėta, kad auklėtiniai akivaizdžiai pasikeitė, o kai kuriais atvejais net pranoko savo bendraamžius. Paaiškėjo, kad dalis vaikų buvo tiesiog socialiai apleisti, todėl šią sistemą ėmė taikyti daug vaikų darželių ir mokyklų visame pasaulyje. Vadinamosios Montessori darželio grupės aplinką sudaro trys zonos: gyvenimo praktikos pratimų, sensorinė ir mokslo. Kiekvienas auklėtinis gali mokytis to, kas jam labiausiai patinka. Montessori pedagogikos darželio grupės sudaromos iš įvairaus amžiaus vaikų.
Montessori pedagogika Lietuvoje
užsiėmimai Marijos Varnienės Vaikystės nameliuose, dešinėje sėdintis į svečius atvykęs kunigas Stanislovas Vencius stebi, kaip vaikai piešia (1932)
Lietuvoje 1927 įkurtas pirmasis Montessori darželis, 1934–1944 veikė Lietuvos M. Montessori draugija (viena steigėjų M. Montessori pedagogikos pradininkė Lietuvoje M. Varnienė). 1958 Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta Amerikos lietuvių Montessori draugija. 2004 išleistas Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl Montesori pedagogikos Lietuvoje sampratos. Veikia Lietuvos M. Montessori asociacija. 2018 veikė 9 Montessori pedagogiką taikančios ikimokyklinio ugdymo ir pradinio mokymo įstaigos, apie 50 įstaigų turi atskiras Montessori grupes.
2271