Montevidjo architektūrà
Senamiesčio planas taisyklingas, centre – Konstitucijos aikštė. Vyrauja 18–19 a. ispanų kolonijinio stiliaus architektūra: neoklasicistinė Matrizo katedra (1804, rekonstruota 1860, 1961), senoji rotušė (pradėta 1804; abiejų architektas T. Toribio), gyvenamieji namai su vidiniais kiemeliais. Iš šiaurės rytų ir rytų senamiestį juosia laisvo planavimo naujamiestis su plačiais prospektais, centre – Nepriklausomybės aikštė su J. G. Artigaso paminklu (1923) ir mauzoliejumi po juo (1977).
Salvo rūmai (centre; 1928, architektas M. Palanti) Nepriklausomybės aikštėje Montevidėjuje
Netoli pastatyta eklektiškų, modernių pastatų: neoklasicistinis Solis teatras (1857, rekonstruotas 2004), Centrinė generolo J. G. Artigaso geležinkelio stotis (1897, architektas L. Andreoni), eklektiški Salvo rūmai (1925, architektas M. Palanti), Centenario stadionas (1930, architektas J. A. Scasso), administracinis ir apartamentų pastatas Panamericano (1964, architektas R. S. Bouret), neoklasicistiniai parlamento rūmai (Palacio Legislativo, 1925, architektas C. Moretti), naujoji rotušė (1930). Pastatyta naujų mikrorajonų (Casavalle, 1960), šiuolaikinių konstrukcijų pastatų, dangoraižių (Pasaulio prekybos centras, 1980, architektai I. Singeris, E. Kimelmanas ir D. R. Flomas, telekomunikacijos bokštas Antel, 2002, architektas C. Ottas).
La Platos pakrantės šiaurės rytų dalyje – puošnūs viešbučiai, vilos, pensionai. Ant priešais Montevidėjo uostą esančios 132 m aukščio Cerro de Montevideo kalvos yra fortas (1839; nuo 1916 Karo muziejus).
2271
-Montevidėjas