Montevidjo lietùviai
Pirmieji lietuviai į Montevidėją atvyko po I pasaulinio karo. Visuomeninę veiklą jie suaktyvino 20 a. 3–4 dešimtmetyje. 1925 įkurta Lietuvių darbininkų savišalpos ir kultūros draugijos kuopa, 1929 – Urugvajaus lietuvių kultūros draugija (2020 pirmininkė Veronica Kavaliauskas), 1933 – lietuvių liaudies teatras (skyriai Montevidėjo centre ir Villa del Cerro priemiestyje). 1932–40 veikė daktaro J. Basanavičiaus lietuvių pradžios mokykla, 1932–34 – Urugvajaus lietuvių klubas (turėjo informacinį biurą, biblioteką, leido laikraštį Urugvajaus Aidas). 1934–39 – lietuvių centras (vienijo katalikiškų ir tautinių draugijų, organizacijų atstovus). 1938 įkurta kairiųjų pažiūrų lietuvių organizacija – Urugvajaus lietuvių kultūros ir meno klubas. 1945 kairiosios lietuvių organizacijos susivienijo į Urugvajaus lietuvių centrą (veikė iki 1975). 1946–75 sekmadieniais per Montevidėjo radiją buvo transliuojamos Urugvajaus lietuvių centro valandėlės. 1946–77 Montevidėjuje veikė Lietuvos ambasada Pietų Amerikai (iki 1962 atstovavo nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras K. Graužinis, vėliau – reikalų patikėtinis A. Grišonas). 1946 Montevidėjuje vyko Pietų Amerikos lietuvių pirmasis, 1963 – antrasis kongresai, 1961 – Pietų Amerikos lietuvių jaunimo sąskrydis. 1950 kunigų J. Bružiko ir V. Mikalausko iniciatyva įkurta lietuviška parapija (1953 baigta statyti bažnyčia). 1982 Montevidėjuje įkurta Urugvajaus lietuvių jaunimo sąjunga (2018 pirmininkas Rodrigo Martínezas Simanskis).
21 a. pradžioje Montevidėjaus lietuvių veikla koncentravosi Urugvajaus lietuvių kultūros draugijos klubo patalpose Villa del Cerro rajone: čia vyko lietuvių organizacijų renginiai, parodos, lituanistinės mokyklos Gabija pamokos, lietuvių kalbos kursai, repetavo šokių kolektyvai Ąžuolynas, Gintaras, Rintukai. Nuo 2012 Montevidėjuje veikia Lietuvos Respublikos garbės konsulatas (konsulė Cecilia Hernández Svobas).
1961 Montevidėjuje gyveno apie 7500, 1977 – apie 3500, 2003 – apie 2000 lietuvių.
-Montevidėjas
2271