Montluçon (Monliusònas), miestas Prancūzijos vidurinėje dalyje, Auvergnės-Ronos-Alpių administraciniame regione, į šiaurės vakarus nuo Clermontʼo‑Ferrand’o.
34 400 gyventojų (2019; aglomeracijoje 52 700 gyventojų). Montluçonas įsikūręs Centrinio Masyvo šiaurės vakarinėje dalyje, abipus Chero (Luaros intakas) aukštupio. Geležinkeliai į Clermontʼą‑Ferrand’ą, Orleaną, Limoges’ą. Oro uostas. Juodoji metalurgija, chemijos (Rhône‑Poulenc, Dunlop bendrovių įmonės), elektrotechnikos, elektronikos, stiklo, siuvimo pramonė. Netoli Montluçono kasamos akmens anglys. Technikos, vadybos aukštosios mokyklos, tarptautinė prekybos akademija. Biblioteka. Muziejai, tarp jų – muzikos instrumentų muziejus (Burbonų hercogų rūmuose). Bažnyčios: Dievo Motinos (13–15 a.), Šv. Petro (15 a.), Šv. Pauliaus (19 a.). Burbonų hercogų rūmai (15–16 a.).
Istorija
Antikos laikais dabartino Montluçono vietoje buvo įsikūręs romėnų legionas. Miestas pirmąkart paminėtas 11 amžiuje. 1529 atiteko Prancūzijos karaliui. Išsiplėtė 19 a. per pramonės perversmą, kai buvo atidarytas Berry kanalas (1830), nutiestas geležinkelis (1864) ir netoliese pradėta kasti anglis. Per II pasaulinį karą Montluçonas buvo Vichy režimo kontroliuojamoje teritorijoje, bet naciai mieste buvo užėmę jiems svarbų kaučiuko gamybos fabriką.
1972–2015 Montluçonas priklausė Auvergnės administraciniam regionui.