monumentalióji dail, monumentalióji dekoratỹvinė dail, dailės rūšis; stambių formų, dažniausiai svarbaus visuomeninio turinio dailės kūriniai. Tai monumentalioji skulptūra (statulos, paminklai), monumentalioji tapyba (sienų tapyba, mozaika, sgrafitas, vitražas), taikomosios dailės kūriniai (keramika, gobelenas, metalo, medžio, odos dirbiniai), t. p. kai kurie statiniai (triumfo arka, obeliskas). Monumentalioji dailė naudojama formuojant architektūros aplinką, ryškinant aikštės, parko, pastato (eksterjero arba interjero), ansamblio idėją, kultūrinį, socialinį, politinį reikšmingumą. Pradėta plėtoti senosiose megalito kultūrose (menhyrai, dolmenai). 21 a. terminas imtas vartoti plačiau, monumentaliajai dailei priskirta ir konceptualūs tarpdisciplininio meno kūriniai, viešosioms erdvėms skirtos instaliacijos. Kartais vartojamas terminas architektūrinė dailė.
architektūrinė dailė
2041