monumentaliõsios propagándos plãnas, politiškai angažuotas projektas monumentaliosios dailės kūriniais propaguoti socialistinės santvarkos idėjas. Monumentaliosios propagandos plano programą pasiūlė V. Leninas; 1918 buvo priimtas dekretas, pagal kurį nugriauta daugiausia su carine santvarka susijusių paminklų. Statyti monumentai, žymintys socialistinės revoliucijos pergalę, įamžinantys komunizmo ideologus ir sovietinio režimo vadus. 1918–1920 pastatyta 25 paminklai Maskvoje, 15 – Petrograde, keliolika paminklų – kituose Rusijos miestuose. Dėl materialinių sunkumų programa buvo tik iš dalies įvykdyta; nemaža paminklų buvo laikini, iš nepatvarių medžiagų, vyravo biustai. Svarbiausi paminklai: K. Marxo Petrograde (1918, skulptorius A. Matvejevas), K. Marxo ir F. Engelso Maskvoje (1918, skulptorius S. Mezencevas), kiti. Monumentaliosios propagandos planas turėjo daug įtakos vėlesnei SSRS meno raidai; tapo sovietinės ideologijos propagandos priemone.
Monumentaliosios propagandos plano vykdymas Lietuvoje
Lietuvoje pagal monumentaliosios propagandos planą iš pradžių buvo nugriauta nepriklausomos Lietuvos paminklai: sunaikintas Vienybės aikštės ansamblis Kaune, paminklas Pušalote (pastatytas 1928; skirtas 1918–1919 kovose dėl nepriklausomybės Saločiuose žuvusiems savanoriams).
Vėliau pradėti statyti nauji, atitinkantys monumentaliosios propagandos planą. Nemažai užsakymų kurti paminklus tekdavo Rusijos dailininkams (skulptoriaus N. Tomskio paminklai Vilniuje – I. Černiachovskio, 1950, Lenino, 1952). Pastatyta paminklų: M. Melnikaitės Zarasuose (1955, skulptorius Juozas Mikėnas), V. Kapsuko Vilniuje (1960, skulptorius P. Vaivada). Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dalis paminklų nugriauta; vėliau perkelta į Grūto parką.
2271