Morąg (Mòrongas), miestas Lenkijos šiaurėje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, į šiaurės vakarus nuo Olsztyno.
13 700 gyventojų (2019). Morągas įsikūręs prie Skiertągo ežero; į rytus nuo Morągo yra Narų ežeras. Per Morągą eina Olsztyno–Elbingo geležinkelis. Kasybos įrenginių gamyba, medienos apdirbimo, siuvimo, maisto pramonė. Turizmas. J. G. Herderio (1744 gimė Morąge) muziejus (Varmijos ir Mozūrų muziejaus Olsztyne skyrius).
Architektūra
Išliko gotikinės kryžiuočių pilies (apie 1370, 1584 atstatyta, 1815 perstatyta) ir miesto įtvirtinimo sienų su bokštais ir grioviais (14 a. pirma pusė) griuvėsių, gotikinė Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia (14 a. pirma pusė, 15 a., 1779 perstatyta; 14 a. pabaigos didelis krucifiksas, 15 a. sienų tapyba presbiterijoje, barokiniai altoriai ir vargonai), rotušė (apie 1360–80, 1444, 1697 perstatyta, 1843 restauruota, 1954 atstatyta), barokiniai Dohnų šeimos rūmai (1595, 1717 išplėsti, 1985 atstatyti, dabar muziejus).
Istorija
Pradėjo kurtis apie prūsų pagudėnų žemėje 1280 pastatytą kryžiuočių medinę pilį. 1327 gavo miesto teises (vokiečių vadintas Mohrungenu, nuo 15 a. – Morungu). 14–15 a. dalyvavo kovose su Vokiečių ordinu, nuo 1440 priklausė Prūsijos sąjungai, 1454 prisiekė Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Kazimierui Jogailaičiui. Po Trylikos metų karo (1454–66) liko Vokiečių ordinui, nuo 1525 priklausė Prūsijos kunigaikštystei, nuo 1657 – Brandenburgo kurfiurstystei, nuo 1701 – Prūsijos karalystei. Per 1655–60 Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karą sugriautas. 1807 užimtas Napoleono I kariuomenės. 19 a. pabaigoje pradėta plėtoti apdirbamąją pramonę. Per II pasaulinį karą sugriauta apie 70 % miesto pastatų. 1945 atiteko Lenkijai; atstatytas. 1752–1975 Morągas buvo apskrities centras.
2271
Mohrungen; Morung; -Morag