morãlės statstika, statistikos rūšis, kuri pateikia dorine prasme neigiamai vertinamų žmogaus elgesio apraiškų paplitimą. Moralės statistikos sričiai tradiciškai priklauso visuomenėje įvairiai paplitę ir nelygiaverčiai reiškiniai: nusikalstamumas, prostitucija, sąvadavimas, sergamumas lytinėmis ligomis, pornografija, lytinės perversijos, girtavimas, narkotikų vartojimas, žiaurus elgesys, savižudybės, skyrybos ir kita.

Moralės statistikos, kaip nusikalstamumo statistikos, vyravusi samprata kinta dėl visuomenės demokratėjimo, didesnės tolerancijos, tam tikro požiūrio į žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo principo svarbą šiuolaikinėje demokratinėje visuomenėje, t. p. dėl intensyvios socialinių mokslų raidos 20 a., todėl moralės statistika dažniausiai aprašoma bendroje socialinėje statistikoje. Socialiniai mokslai pagrindė suvokimą, kad dėl visuomenėje nuolat vykstančių bet kokio pobūdžio socialinių reiškinių gali atsirasti dorine prasme smerktinų padarinių, kurie keltų tam tikrą riziką visuomenei, gamtai, ateičiai ir kita. Šiuolaikinė demokratinė visuomenė ne tik neigiamai vertino kai kuriuos moralės statistikos fiksuojamus socialiai neatsakingos elgsenos faktus, bet ir ėmėsi įgyvendinti etines pažiūras jų atžvilgiu – remiantis mokslinėmis žiniomis, socialinės inžinerijos ir humanitarinių technologijų (taikomosios etikos) metodais didinamas viešojo intereso prioritetų suvokimas, tikslingai formuojamos tam tikros nuostatos, elgsenos modeliai, sudaromos socialinės, ekonominės sąlygos tokiems dalykams taisyti. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje iš dalies pakito pats moralės statistikos objektas, kuriam priklauso socialiai reikšmingi, viešąjį interesą pažeidžiantys faktai, o kai kurie anksčiau smerkti reiškiniai tapo privačių individų reikalu (pvz., kai kurios seksualinio elgesio apraiškos).

Moralės statistika intensyviai plėtojasi, nes išsivysčiusi visuomenė nori susikurti kokybišką gyvenimą, kurį sunku pasiekti dėl įvairių negatyvių socialinių reiškinių. Siekdami suderinti ir stabilizuoti socialines sistemas už tam tikras sritis atsakingi politikai ir kiti asmenys atsižvelgia į moralės statistikos fiksuotus faktus ir kuria atitinkamas strategijas. Stengiantis išvengti negatyvių reiškinių moralės statistikos reikšmė didėja. Moralės statistika teikia duomenų, kurių reikia tiems reiškiniams stabdyti, kontroliuoti, juos lemiantiems veiksniams ir įvairiems kintamiesiems analizuoti, jų dinamikai ir tendencijoms prognozuoti.

Moralės statistika paplito 19–20 a. pradžioje. Dažniausiai registruoti neigiamai vertinami žmogaus seksualinio elgesio atvejai. Tokiam elgesiui kontroliuoti kai kuriose šalyse (pvz., Italijoje, Latvijoje, Prancūzijoje) buvo įkurta dorovės policija.

LIETUVOJE 20 a. pirmoje pusėje moralės statistikai teikta reikšmė, atitinkanti tuometinę Europos visuomenės raidą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę kai kurie moralės statistikai tradiciškai priklausantys rodikliai aprašomi gyventojų ir socialinėje statistikoje: mirties priežastys, santuokos ir ištuokos, nusikalstamumas ir teisėsaugos institucijų veikla, alkoholio, tabako, narkotikų vartojimo ir jų padarinių statististinis paplitimas, gyventojų pajamos ir gyvenimo sąlygos (ilgalaikis skurdas, jo rizikos lygis, nedarbas, materialūs nepritekliai, sveikatos priežiūros paslaugų galimybė ir prieinamumas, gyventojų neįgalumas ir kita).

183

630

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką