Mordòvija (rus. Mordovija, erzių k. ir mokšų k. Mordovijas), Mordòvijos Respùblika (rus. Respublika Mordovija, erzių k. ir mokšų k. Mordovija Respublikas) yra Rusijos Federacijoje, europinės dalies vidurinėje dalyje. Plotas 26 159 km2. 835 400 gyventojų (2009); gyvena rusai (60,8 %), mordviai (31,9 %), totoriai (5,2 %), ukrainiečiai, armėnai, baltarusiai, čiuvašai. Sostinė – Saranskas (292 500 gyventojų, 2009). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2009): Ruzajevka (47,8), Kovylkino (20,8). Oficialios kalbos – rusų, erzių ir mokšų. Miesto gyventojų ~59 % (2002). Gyventojų vidutinis tankis 33 žm./km2. Sritis suskirstyta į 22 rajonus.
Mordovija įsikūrusi Rytų Europos lygumos rytuose. Mordovijos vidurinėje dalyje ir rytuose yra Pavolgio aukštuma (didžiausias aukštis 322 m), suskaidyta griovų, raguvų. Vakaruose ji pereina į akumuliacinę Okos–Dono žemumą. Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė teperatūra –12 °C, liepos 19 °C. Per metus iškrinta apie 480 mm kritulių. Didžiausios upės – Mokša su intakais Vadu, Siviniu, Sura su intakais Alatyriu, Pjana, Isa. Didžiausias ežeras – Inerka. Miškai užima 27,6 % Mordovijos teritorijos (daugiausia šiaurėje ir vakaruose). Plačialapių miškų ir miškastepių zona. Auga ąžuolai, liepos, klevai, uosiai, pušys. Veisiasi vilkai, lapės, briedžiai, šernai, barsukai, bebrai, kurmiai, ondatros, kiškiai, peri tetervinai, pilkosios kurapkos, kurtiniai. Mordovijos rezervatas, Smolnio nacionalinis parkas.
Kasama smėlis, molis, mergelis, opoka, kreida, diatomitas, yra fosforitų, geležies rūdos, degiųjų skalūnų, gipso, durpių telkinių. 43,4 % pramonės produkcijos vertės sukuria mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonė. Gaminama ekskavatoriai, savivarčiai, lokomotyvai, chemijos pramonės mašinos, prietaisai. Medienos apdirbimo, elektrotechnikos ir elektronikos, chemijos (gumos, farmacijos), statybinių medžiagų (cemento, plytų, gelžbetonio gaminių), tekstilės, maisto pramonė. Pramonės svarbiausi centrai – Saranskas, Ruzajevka, Kovylkino, Čiamzynka, Komsomolskas. Auginama kviečiai, miežiai, rugiai, grikiai, cukriniai runkeliai, bulvės ir kitos daržovės, saulėgrąžos, kanapės, tabakai. Sodininkystė. Veisiama galvijai, arkliai, kiaulės, avys, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Per Mordoviją eina Maskvos–Samaros geležinkelis. Svarbiausi plentai eina iš Saransko į Čeboksarus, Riazanę, Žemutinį Naugardą, Penzą. Saratovo–Žemutinio Naugardo dujotiekis.
ŠVIETIMAS. 2009 veikė 10 aukštųjų mokyklų: Mordovijos N. Ogariovo valstybinis universitetas (įkurtas 1957 vietoj Mordovijos nacionalinio pedagoginio instituto, įkurto 1931; 2009 buvo apie 35 000 studentų), Mordovijos M. Jevsevjevo valstybinis pedagoginis institutas (įkurtas 1962; 2009 buvo apie 6000 studentų), Rusijos kooperacijos universiteto Saransko kooperatinis institutas (įkurtas 1976; 2009 studijavo apie 7000 studentų), Mordovijos humanitarinis institutas (įkurtas 1994; 2009 buvo 1500 studentų, visi Saranske), Mordovijos N. Ogariovo valstybinio universiteto Ruzajevkos mašinų gamybos institutas, Žemutinio Naugardo akademijos prie Rusijos vidaus reikalų ministerijos Saransko, Šiuolaikinių humanitarinių mokslų akademijos Saransko, Rusijos teisės akademijos prie Rusijos teisės ministerijos Vidurio Volgos (Saranske), Rusijos valstybės tarnybos akademijos Saransko, Samaros susisiekimo kelių valstybinės akademijos Ruzajevkos filialai. Svarbiausia mokslo įstaiga – Mordovijos N. Ogariovo valstybinis universitetas, kuriam priklauso 7 institutai. Veikia Mordovijos respublikos nacionalinė A. Puškino biblioteka (įkurta 1899 Saranske), Mordovijos kultūros ir Mordovijos respublikinis jungtinis regioninių tyrimų muziejus.