mordvės tautiniais drabužiais
mòrdviai (savivardžiai erzia, mokša), Europos tauta. Gyvena Rusijos Federacijoje (daugiausia Mordovijoje, taip pat Pavolgyje, Urale), Kazachijoje, Ukrainoje, Uzbekijoje. 21 amžiaus pradžioje iš viso buvo apie 1,2 mln. mordvių.
Kaba erzių kalba ir mokšų kalba, taip pat rusų, totorių kalbomis.
Iki prijungimo prie Rusijos (16 amžiuje) mordvių turėta savita semiotinio rašto sistema 18–19 amžiuje buvo pakeista kirilika.
Tikintieji – krikščionys stačiatikiai (nuo 18 amžiaus), išliko pagoniškų tikėjimų apraiškų.
Gyvensena
Svarbiausi verslai – ariamoji žemdirbystė (žiemkenčiai rugiai, kviečiai, soros, grikiai, avižos, linai, kanapės), daržininkystė (agurkai, svogūnai, morkos, žirniai), gyvulininkystė (galvijai, avys, arkliai), bitininkystė, miško verslai (medžio anglies, dervos, medienos dirbinių gamyba).
Mordvių kaimai – padrikieji (seniausi), apskrito plano (kurdavosi aplink ežerą, turgaus aikštę, bažnyčią ar dvarininkų sodybas) arba gatviniai. Tradicinis būstas panašus į rusų – su priemene, gyvenamąja patalpa ir svetaine.
Moterų tradiciniai drabužiai – balti siuvinėti marškiniai, raštuotas sijonas (nuo 19 amžiaus pabaigos), baltas chalatas, suknelė, priekinė ir užpakalinė prijuostės, liemenė. Viršutiniai drabužiai – rudinė, kailiniai. Gausūs papuošalai iš metalo, karolių, monetų ir kriauklių. Moterų galvos dangalai – nuometai ir aukšti kalpokai. Merginos puošdavosi siuvinėtomis kaktajuostėmis. Avėdavo vyžas, kojas apsivyniodavo baltomis arba juodomis juostomis. Vyrų drabužiai – balti marškiniai ir kelnės.
Tradiciniai patiekalai – rūgšti duona (kši), įvairūs pyragai su košių įdaru, kvietinių ir žirnių miltų sklindžiai, vandenyje virti apvalūs tešlos gabalėliai (salma), kepta mėsa su prieskoniais, gėrimai – midus (pure), žlaugtai (poza), gira ir rūgpienis.
Gausus folkloras – kalendorinių ir šeiminių apeigų giesmės ir lamentacijos, lyrinės, buitinės, istorinės ir epinės dainos, pasakos apie ikikrikščioniškus dievus, dvasias, didvyrius, taip pat apie gyvulius, augalus.
Istorija
Mordvių protėviai Volgos, Okos ir Suros tarpupyje apsigyveno 7 amžiuje prieš Kristų. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose mordvius (Mordens) 6 amžiuje paminėjo gotų istorikas Jordanas. 6–7 amžiuje mordviai skilo į erzius (Okos ir Suros tarpupyje) ir mokšus (Suros ir Mokšos aukštupyje). 11–13 amžiuje susikūrė kelios kunigaikštystės, kurias 13 amžiuje užkariavo mongolai. Iširus Aukso ordai 15 amžiaus 3 dešimtmetyje mordvių žemės atiteko Kazanės chanatui, 16 amžiuje – Maskvos didžiajai kunigaikštystei, pradėtos kolonizuoti rusų. 18–20 amžiuje nemažai mordvių išsikėlė į Užvolgio ir Pietų Uralo stepes. Nuo 19 amžiaus vidurio dalis mordvių surusėjo.
21 amžiaus pradžioje mordvių etninę teritoriją sudarė rusų etniniame masyve išsibarstę anklavai.
2840