morfemà (gr. morphē – forma), mažiausias reikšminis kalbos sistemos vienetas. Morfema yra atstovaujama vieno ar daugiau morfų, turinčių tą pačią reikšmę. Pvz., lietuvių kalboje veiksmažodžio formose praũsia‑si ir praũsiamė‑s ta pati sangrąžos morfema reiškiama nevienodais morfais ‑si ir ‑s. Skiriamos šakninės morfemos ir afiksai. Šakninės morfemos sintetinėse kalbose dažniausiai susietos su afiksais. Pvz., lietuvių kalboje veiksmažodžio formoje nu‑si‑praus‑dav‑au šakninė morfema praus‑ eina su šiais afiksais: priešdėliu nu‑, sangrąžos afiksu -si‑, būtojo dažninio laiko priesaga -dav‑ ir vienaskaitos 1 asmens galūne -au. Laisvųjų šakninių morfemų, sudarančių atskirus žodžius, lietuvių kalboje yra nedaug (pvz.: i, bèt, võs, dár), jos būdingesnės analitinėms kalboms – prancūzų, anglų, kinų, vietnamiečių ir kitoms. Žodžių skaidymas į morfemas ir joms atstovaujančius morfus vadinamas morfemine analize.
2352