morfogènai (gr. morphē – forma + genos – giminė, kilmė), medžiagos, kurios reguliuoja organizmo raidą ir ląstelių diferenciaciją. Dažniausiai yra specialių pagrindinės kontrolės (bendrojo plano) genų veiklos produktai – transkripcijos veiksniai. Geriausiai ištirti drozofilos morfogenai. Ląstelėje pasiskirsto netolygiai: arba sutelkti vienoje vietoje, arba susidaro morfogenų gradientas. Tokia ląstelė tampa determinuota vystytis pagal konkrečią programą. Determinacijos pobūdis priklauso nuo organizmo, ląstelių diferenciacijos vietos ir laiko. Drozofilos bendrasis raidos planas dėl netolygaus morfogenų pasiskirstymo atsiranda labai anksti, dar neapvaisintame ovocite. Morfogenai gali susidaryti pačioje ląstelėje arba pernešami iš vienų ląstelių į kitas. Kai morfogenai susidaro motinos organizme ir pernešami į ovocitą, tokius morfogenus koduojantys genai vadinami motininiais. Pagal morfogenų kilmės vietą augalų motininiai genai dar skirstomi į sporofito ir gametofito.
3163
transkripcijos veiksniai