moriskai

morskai (isp. moriscos < moro – mauras), po rekonkistos apkrikštyti Ispanijoje likę gyventi musulmonai arba jų palikuoniai. Krikščionims atkariaujant iš musulmonų Ispaniją, pasidavusiems musulmonams buvo garantuota tikėjimo laisvė (mudecharai). 1492 žlugus paskutinei maurų valstybei – Granadai, musulmonų padėtis pablogėjo. 1502 Granadoje, 1526 Valensijoje ir Aragone jiems liepta išvykti iš šalies arba apsikrikštyti. Daugelis naujakrikštų rasiškai nesiskyrė nuo senųjų buvusiose Ispanijos musulmonų valstybėse gyvenusių krikščionių. Jie ir toliau kalbėjo, rašė, rengėsi kaip musulmonai. Daugelis slapta išpažino islamą, ispanų kalba leido religines knygas, nes tą jiems leido už Ispanijos ribų gyvenę dvasininkai. Ispanijos karalius Pilypas II 1566 uždraudė moriskams jų kalbą, papročius ir drabužius. 1569–71 moriskai sukilo, bet buvo nugalėti. Dalis jų pasklido po Šiaurės Ispaniją, apie 300 000 apsigyveno Alžyre, Tunise, Maroke. Per kelias kartas jie buvo asimiliuoti, bet savitos moriskų kultūros apraiškų Šiaurės Afrikos šalyse išliko ir 21 a. pradžioje.