morka
morkà (Daucus), salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. 20 rūšių. Savaime paplitusi Šiaurės Afrikoje, Pietvakarių Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Dvimetė žolė. Stiebai pavieniai, statūs, gausiai šakoti, apaugę šiurkščiais plaukeliais. Lapai plunksniškai suskaldyti, pamatiniai – kotuoti, viršutiniai – bekočiai. Žiedai susitelkę į sudėtinius skėčius. Viduriniai žiedyno žiedai dažniausiai nevaisingi, jų vainiklapiai balti arba rausvi. Vaisingų žiedų vainiklapiai balti, gelsvi arba geltoni. Vaisius – kiaušiniškas, iš 2 merikarpių, apaugusių kibiais standžiais šereliais, sudarytas skeltavaisis. Visame pasaulyje plačiai auginama valgomoji morka (Daucus sativus) – svarbus maistinis ir pašarinis augalas (morkos). Paprastoji morka (Daucus carota) naudojama liaudies medicinoje. Lietuvoje savaime paplitusi paprastoji morka. Auga dykvietėse, dirvonuose, pakelėse, sausuose šlaituose.
paprastosios morkos
849