Mòrtensenai, vokiečių istorikai. Vyras ir žmona Hans Mortensen (Hansas Mórtensenas; g. 1894 01 17, m. 1964 05 27 Vakarų Vokietijoje) ir Gertrud Mortensen (mergautinė pavardė Heinrich; g. 1892 07 24 Tilžėje, m. 1992 08 02 Vokietijoje).
Geografas ir istorikas, habilituotas daktaras (1929) H. Mortensenas dėstė Karaliaučiaus, Göttingeno, Marburgo, Rygos, Freiburgo universitete; profesorius (1927). Parašė veikalų iš Rytų Prūsijos fizinės geografijos, geomorfologijos, tarp jų ir apie Lietuvos (Didžiosios Lietuvos) ledyninį reljefą, pirmąją geomorfologinę Lietuvos reljefo apžvalgą, istorinės geografijos ir tautinių santykių Prūsijoje klausimais, sudarė pirmąjį krašto geomorfologijos žemėlapį (Lietuvos ledyninio reljefo susidarymo klausimu / Beiträge zur Entwicklung der glazialen Morphologie Lithauens 1924).
Hans Mortensen
Istorikė, daktarė (1921) Gertrud Mortensen mokslinę veiklą išplėtojo po I pasaulinio karo, kai pralaimėjusi Vokietija stengėsi išlaikyti arba atgauti valdytus baltų ir kitus kraštus. Parašė monografiją Tautybių ir nausėdijų santykių Prūsų Lietuvoje klausimu (Beiträge zu dem Nationalitäten‑ und Siedlungsverhältnissen von Pr. Litauen 2 tomai 1927). Mortensenai kartu Mažosios Lietuvos tematika parašė 6 knygas. G. Mortensen teiginiai ir išvados išplėtotos (remtasi ir Prūsijos slaptojo valstybinio archyvo Karaliaučiuje duomenimis) prūsų ir lietuvininkų etnogenezei skirtoje svarbiausioje Mortensenų knygoje Šiaurės rytinės Rytų Prūsijos apgyvendinimas iki 17 amžiaus pradžios (Die Besiedlung der nordöstlichen Ostpreußens bis zum Beginn des 17. Jahrhunderts): Prūsų–vokiečių nausėdijos Didžiosios dykros vakariniame pakraštyje apie 1400 (Die preußisch–deutsche Siedlung am Westrand der Großen Wildnis um 1400 tomas 1 1937) ir Dykra Prūsijos rytuose, jos padėtis apie 1400 ir ankstesnis apgyvendinimas (Die Wildnis im östlichen Preußen, ihr Zustand um 1400 und ihre frühere Besiedlung tomas 2 1938). Joje kritikuojamos M. Toeppeno, A. Horno, A. Bezzenbergerio, K. H. Lohmeyerio, L. Weberio ir kitų istorikų išvados dėl Mažosios Lietuvos senųjų gyventojų autochtoniškumo. Imta teigti, kad dėl Vokiečių ordino ir Lietuvos karų susidariusioje dykroje jų išvis nelikę, 15 a.–16 a. pradžioje joje masiškai apsigyvenę kolonistai iš Didžiosios Lietuvos – t. y. lietuvininkai (lietuviai) esą atėjūnai kaip ir vokiečiai (kryžiuočiai), tik šie ankstesni (nuo 13 a.), todėl vokiečiai turį pirmumo teisę į Prūsų (Mažąją) Lietuvą. Masinį lietuvių kėlimąsi iš Didžiosios Lietuvos Mortensenai ketino įrodyti 3 tome, bet jis neišleistas. 1948 laiške Vydūnui H. Mortensenas rašė, kad parengta 3 tomo dalis buvusi nacių sulaikyta, nes atsisakyta pateikti įvykius ir jų interpretaciją pagal nacių reikalavimus, todėl autoriams buvo iškilusi grėsmė; 3 tomas neišleistas ir po II pasaulinio karo. Mortensenų koncepciją kritikavo lietuvių istorikai (V. Vileišis, P. Pakarklis, Vydūnas, J. Jakštas, M. Gelžinis, A. Matulevičius), jai nepritaria ir kai kurie dabartiniai Vokietijos istorikai (A. Hermannas).
H. Mortenseno su kitais sudarytame Prūsijos krašto istorijos ir geografijos atlase: Didžiosios dykros apgyvendinimas (iki 1618) (Historisch‑geographischer Atlas des Preußenlands: Die Besiedlung des Großen Wildnis (bis 1618) (1982) jau aiškinama, kad lietuviai Mažojoje Lietuvoje įsikūrė dar iki kryžiuočių užkariavimų. Studijoje Imigracija ir vidaus plėtra Ragainės apskrities apgyvendinimo pradžioje (Einwanderung und innerer Ausbau in den Anfängen der Besiedlung des Hauptamtes Ragnit 1968) pripažįstama ir vidaus kolonizacija (rasta autochtonų skalvių), dokumentų rinkinyje Ragainės namų knyga (Hausbuch von Ragnit), – kad masinio lietuvių kėlimosi iš Didžiosios Lietuvos nebuvo.
415
-Mortensen; -Mortensenas; -Heinrich-Mortensen