mortyra Didžioji Berta
mortyrà (ol. mortier < lot. mortarium – piesta, grūstuvė), didelio kalibro (dažniausiai 230–420 mm) trumpavamzdis (2–4 kalibrų ilgio) artilerijos pabūklas, šaudantis mortyrine trajektorija (50–70° pakilimo kampu). Pagrindinė mortyros paskirtis – ypač tvirtų gynybinių įrenginių griovimas. Atsirado 15 amžiuje. Nuo 1895 Rusijos lauko artilerija naudojo 152 mm kalibro graižtvinę mortyrą. Per I pasaulinį karą vokiečiai naudojo 420 mm mortyras Didžioji Berta (vamzdžio ilgis 12 kalibrų, sviedinio masė 820 kg, efektyvus šaudymo tolis iki 12,5 km). Per II pasaulinį karą mortyros beveik nenaudotos, jas pakeitė minosvaidžiai ir haubicos. Nebenaudojama.
645