Mošas I

Mòšas I (Moshoeshoe I) 1786 ar 1787Caledono upės aukštupio rajonas (Šiaurės Lesotas) 1870 03 11Thaba Bosiu (Lesotas), Basuto valdovas (19 a. 3 dešimtmetis–1870). Mošo II prosenelis. Vienos basutų genties vado sūnus. Tapęs vadu suvienijo basutus ir kalnuotame rajone įkūrė Basuto valstybę (2 kartus didesnę už dabartinį Lesotą); sostinė – Thaba Bosiu. Sudarė taiką su zulusais. Atrėmė matabelų genčių puolimus. Suprato, kad šalį būtina modernizuoti. 1833 iš Prancūzijos, kuri Pietų Afrikoje neturėjo jokių interesų, pasikvietė misionierių, kurie tapo jo patarėjais, rūpinosi švietimu. Siekdamas išsaugoti šalies nepriklausomybę naudojosi britų ir būrų nesutarimais, kurstė jų nesantaiką. 1843 pasidavė britų globai. 1848–52, britams užėmus dalį basutų žemių, su jais kariavo; 1852 12 sumušė jų karinį dalinį. 1854 pradėjo karą su būrais, kurie dalyje Basuto teritorijos įkūrė Oranės laisvąją respubliką. 1868, iškilus pavojui, kad būrai gali užimti visas basutų žemes, pripažino Basutą, pavadintą Basutolandu, Didžiosios Britanijos protektoratu.