Cordovero Moses (Mozė Kordovèras) 1522 1570 06 25Safed (dabar Cefat, Izraelis), žydų kabalistas. Vienas žymiausių kabalistų rabinų, ikilurijietiškos Kabalos atstovų. I. Lurijos, pradėjusio naują Kabalos plėtotės etapą, mokytojas. Biografijos duomenų beveik neišliko. Manoma, jo tėvai galėjo būti kilę iš Kordobos, 1492 Ispanijoje atsinaujinus žydų persekiojimui, pasitraukę iš šalies (kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad į Portugaliją). Studijavo Torą ir Talmudą, būdamas 20 m., atsidėjo Kabalos studijoms. Gyveno Palestinoje. Poleminiame veikale Granatmedžių sodas (išleista 1584) M. Cordovero, analizuodamas Kabalos įvairias kryptis, siekė sukurti apibendrintą spekuliatyvią Kabalos sistemą, suteikti ezoteriniams ir mistikos mokymams racionalios filosofinės sistemos pobūdį. Parašė Kabalos įvadą Vakaro šviesa (išleista 1587), knygą Deboros psalmė (išleista 1588), Penkiaknygės komentarą Tremties knyga (išleista 1600), komentarą klasikinei Kabalos knygai Zoharas (pavadinimu Brangiausia šviesa, visas komentaras neišleistas, tik jo fragmentai atskiromis knygomis – Kūno matmenys 1883, Tyrinėjimai apie angelus 7 d. 1962–75). Teigė, kad Dievas yra pirmoji priežastis, būtina būtis, iš esmės kitokia negu bet kokia kita būtis. Remdamasis viduriniais amžiais susiklosčiusia filosofijos teorija, kad Dievo atributus reikia suvokti kaip neigimo neigimą, įrodinėjo, kad apie transcendentinę Dievo prigimtį negalima kalbėti teiginiais. Kabalą ir filosofiją laikė atskiromis disciplinomis, nes jos, anot M. Cordovero, nevienodai aiškina Dievo transcendencijos ir pasaulio klausimus. Tyrinėjo Dieviškąsias emanacijas (sfiras). Dieviškąją emanaciją aiškino kaip Dievo valios procesą – valia dalyvauja kiekviename Dieviškajame akte. Pasaulyje egzistuoja tik gėris – blogis neturi ontologinės esmės, jis yra gėrio trūkumas.
2271